Projektai

Bendrųjų veiksmų (Joint Action) projektas „Europos visapusiškos vėžio priežiūros centrų tinklas“ (EUnetCCC)

Projektas “Europos visapusiškos vėžio priežiūros centrų tinklas”

Projekto akronimas: EUnetCCC JA

Projektą finansuoja Europos Sąjunga pagal programą „EU4Health“, kurią valdo Europos sveikatos ir skaitmeninės politikos vykdomoji įstaiga (HaDEA), dotacijos sutarties Nr. 101183407

Šaukimas: EU4H-2023-JA-3-IBA-07

Projekto koordinatorius: INSTITUT NATIONAL DU CANCER GIP (INCA)

Projekto pradžia: 2024 m. spalio 1 d.

Projekto pabaiga: 2028 m. rugsėjo 30 d.

Trukmė: 48 mėnesiai

Projektui skirtas finansavimas:  17 000,16 EUR

KUL biudžeto dalis: 3 400,04 EUR

Projekto tikslas – sukurti darnų ir integruotą Europos visapusiškos vėžio priežiūros centrų tinklą, užtikrinant, kad visi pacientai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, turėtų prieigą prie aukštos kokybės vėžio priežiūros paslaugų.

Tinklas taip pat bus bendradarbiavimo platforma, leidžianti centrams dalytis gerąja praktika, ištekliais ir žiniomis. Toks bendradarbiavimas būtinas skatinant mokslinius tyrimus, integruojant naujausius duomenis į klinikinę priežiūrą ir užtikrinant veiksmingiausią įmanomą gydymą pacientams visoje Europoje.

Projekte dalyvauja: 161 partneris iš 31 šalies

Projekto uždaviniai:

  • sukurti bendrą Europos CCC tinklo veikimo modelį;
  • harmonizuoti diagnostikos, gydymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų standartus;
  • stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą;
  • užtikrinti vienodą prieigą prie aukštos kokybės vėžio priežiūros visiems pacientams.

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) yra viena iš projekto partnerių ir prisideda prie tinklo kūrimo, dalijasi praktine patirtimi bei dalyvauja veiklose, skirtose kokybiškos, integruotos ir prieinamos vėžio priežiūros plėtrai Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje.

Bendrųjų veiksmų projekto eigoje Europos visapusiškos vėžio priežiūros centrų (EUCCC) tinklo sukūrimas reiškia suderintą ir integruotą požiūrį į vėžio priežiūrą visame žemyne. Ši iniciatyva, grindžiama kompetencijos ir bendradarbiavimo principais.

Daugiau informacijos apie projektą: https://eunetccc2025.eu/

 

Projektas nr. 101219434 “Vėžio centrų skaitmeninių gebėjimų Europoje stiprinimas siekiant gerinti prevenciją ir priežiūrą”.

Projekto akronimas: eCAN Plus.
Šaukimas: EU4H-2024-JA-IBA-02.
Projektui skirtas finansavimas: 21 997,05 EUR
KUL biudžeto dalis: 4 399,41 EUR.

 

Bendrieji veiksmai „Vėžio centrų skaitmeninių gebėjimų Europoje stiprinimas siekiant gerinti prevenciją ir priežiūrą“ (eCAN Plus) yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos projektų skaitmeninės onkologijos ir tarpvalstybinio sveikatos duomenų keitimosi srityje. Jo tikslas – užtikrinti, kad skaitmeninės sveikatos teikiama nauda būtų prieinama visiems piliečiams, pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams.

Iniciatyvoje dalyvauja 81 organizacija iš 23 Europos šalių. Kartu jos siekia spręsti didėjantį vėžio atvejų skaičių, kuris, prognozuojama, iki 2040 metų išaugs 20 %. Šio proceso metu, remiantis eCAN Bendrųjų veiksmų patirtimi (2022–2024 m.), projekte numatyta testuoti ir pilotuoti saugią bei patikimą skaitmeninių priemonių ir sveikatos duomenų integraciją, siekiant pagerinti sveikatos duomenų naudojimą ir pakartotinį panaudojimą. Vis plačiau taikomos telemedicinos priemonės ir Europos sveikatos duomenų erdvės teisinė sistema sudaro pagrindą šių mechanizmų įgyvendinimui.

Atliekant išsamią esamų situacijų analizę, įgyvendinant mokymo programas, rengiant naudojimo atvejus ir vykdant pilotinius projektus, eCAN Plus taip pat siekia stiprinti bendradarbiavimą tarp vėžio centrų ir gerinti sveikatos priežiūros specialistų skaitmeninius įgūdžius. Be to, renkant ir dalijantis dalyvaujančių šalių patirtimi bei žiniomis, eCAN Plus planuoja parengti rekomendacijas ir išskirti gerąsias praktikas visame vėžio priežiūros kelyje, taip gerinant pacientų galimybes gauti veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas.

 

ATSAKOMYBĖS RIBOJIMAS:

Šis projektas pradėtas 2025 m. gegužės 1 d. ir tęsis iki 2029 m. balandžio 30 d. Jis yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos (EU4Health programa; dotacijos Nr. 101219434). Tačiau šiame dokumente pateiktos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar HaDEA poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją skirianti institucija negali būti laikomos atsakingomis už šiame tekste pateiktą informaciją.

 

Nuoroda į eCAN Plus skiltį Europos Komisijos svetainėje:  https://health.ec.europa.eu/non-communicable-diseases/cancer/europes-beating-cancer-plan-eu4health-financed-projects/projects/ecan-plus_en”

 

 

Projektas Nr. 09-011-P-0001 „Klaipėdos universiteto ligoninės skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugų kokybės užtikrinimas“

 Viešoji įstaiga Klaipėdos universiteto ligoninė įgyvendina projektą Nr. 09-011-P-0001 „Klaipėdos universiteto ligoninės skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugų kokybės užtikrinimas“, kurio tikslas – pagerinti skubiosios medicinos pagalbos bei intensyviosios terapijos paslaugų teikimo kokybę ir prieinamumą VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje, pasirengti ekstremaliųjų situacijų atvejais užtikrinti efektyvų šių paslaugų teikimą.

Problemos, kurias sprendžia projektas:

  • COVID-19 pandemija išryškino sveikatos priežiūros įstaigų trūkumus, įskaitant KUL, organizuojant ir teikiant pagalbą infekcinėmis ir kitomis ligomis sergantiems pacientams.
  • Esama ligoninės infrastruktūra (Skubiosios medicinos pagalbos skyrius ir intensyviosios terapijos skyrius) neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų.
  • Skubioji medicinos pagalba teikiama 4 skirtingose vietose, o tai neleidžia efektyviai užtikrinti reikalingų išteklių ir gaištamas laikas pervežant pacientus.
  • Nepakankamas patalpų išplanavimas ir plotas, ypač skubiosios medicinos pagalbos skyriuose, neleidžia atskirti pacientų srautų ir užtikrinti infekcijų kontrolės.
  • Intensyviosios pagalbos teikimui trūksta būtinų patalpų, o esamų patalpų plotas yra per mažas, todėl kyla rizika pacientų sveikatai ir gyvybei.
  • Klaipėdos regione auga skubiosios medicinos pagalbos ir stebėjimo paslaugų paklausa.

Projekto veiklos ir rezultatai:

  • Projekto metu numatoma naujo dviejų aukštų pastato su rūsiu statyba, kuris bus sujungtas su esamais ligoninės pastatais.
  • Pirmame aukšte bus įkurtas Skubiosios medicinos pagalbos skyrius (SMPS), o antrame aukšte – Intensyviosios terapijos skyrius (24 lovos).
  • Planuojama, kad bendras pastato plotas bus apie 4584 m2.

 Tikslinė grupė:

  • Klaipėdos regiono gyventojai.
  • Skubiosios medicinos pagalbos, stebėjimo, intensyviosios terapijos paslaugas gaunantys pacientai.
  • Sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys SMPS ir intensyviosios terapijos skyriuje.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis:

Projekto veiklos bus vykdomos nuo 2025 m. kovo mėn. iki 2027 m. gruodžio mėn.

Finansavimas:

Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 10 327 533,00 EUR. 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.


PROJEKTAS NR. 09-051-P-0001 „SKUBIOSIOS MEDICINOS PAGALBOS SKYRIŲ VEIKLOS EFEKTYVUMO IR KOKYBĖS UŽTIKRINIMO, STEBĖSENOS IR ANALIZĖS PLATFORMOS SUKŪRIMAS“
Valstybės įmonė Registrų centras kartu su partneriais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Viešąja įstaiga Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, Viešąja įstaiga Klaipėdos universiteto ligonine, Viešąja įstaiga Respublikine Vilniaus universitetine ligonine ir Valstybės duomenų agentūra įgyvendina projektą „Skubiosios medicinos pagalbos skyrių veiklos efektyvumo ir kokybės užtikrinimo, stebėsenos ir analizės platformos sukūrimas“, projekto kodas Nr. 09-051-P-0001.

Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“.
Projekto tikslas - padidinti skubiosios medicinos pagalbos teikimo efektyvumą ir veiklos kokybę diegiant informacinėmis technologijomis pagrįstus sprendimus.
Projektu siekiamos spręsti problemos:

  • Greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) ir skubiosios medicinos pagalbos skyrių (toliau - SMPS) bendradarbiavimui skirtų ir visoje šalies teritorijoje vieningai naudojamų informacinių technologijų (toliau – IT) įrankių nėra sukurta, todėl abi bendradarbiaujančios pusės realiu laiku nesikeičia savo veiklos ir pacientų duomenimis;
  • Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau - ESPBI IS) pacientų sveikatos duomenys nėra išsamūs ir optimaliai panaudojami gerinti skubiosios medicinos pagalbos teikimo efektyvumą ir veiklos kokybę;
  • Savarankiškai skubiosios medicinos paslaugomis siekiantiems pasinaudoti pacientams trūksta informacijos apie SMPS veiklą;
  • Nesukurti IT sprendimai vertinti ir stebėti SMPS veiklos kokybę ir efektyvumą.

Projekto tikslinės grupės:

  • SMPS darbuotojai, kurių vykdomą veiklą siekiama efektyvinti užtikrinant praktinį skaitmeninių įrankių prieinamumą;
  • Pacientai, kurie naudojasi SMPS teikiamomis paslaugomis;
  • GMP darbuotojai, kurie tiesiogiai bendradarbiauja su SMPS;
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, atsakingi už SMPS veiklos efektyvumo stebėseną ir kontrolę.

Planuojami Projekto pokyčio rezultatai:

  • Sukurtas naujas ESPBI IS modulis ASPĮ resursų ir kitiems veiklos duomenims tvarkyti;
  • Sukurtas GMP gabenamų į SMPS pacientų medicininio rūšiavimo funkcionalumas, įskaitant pranešimų apie kritinės būklės pacientus inicijavimą ir perdavimą;
  • Realizuotas GMP gabenamų pacientų planuojamo atvykimo laiko duomenų perdavimas SMPS funkcionalumas;
  • Įgyvendintas GMP kortelės skaitmenizavimo II-asis etapas;
  • Įgyvendintas elektroninės sveikatos istorijos santraukos, teikiamos GMP ir SMPS, realizavimas;
  • Išplėtotas esveikata.lt portalas SMPS veiklai aktualiais duomenimis;
  • Sukurtas validuotų SMPS veiklos kokybės ir efektyvumo rodiklių reikšmių ataskaitų formavimo ir saugojimo įrankis.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2029 m. rugpjūčio 31 d.

Projekto vertė – 4 553 368,32 Eur (iš jų PVM 467 115,06 Eur).  Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

              

Sisteminio profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugas

VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė prisijungė prie Higienos instituto vykdomo projekto, kuriančio efektyvų profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį.

Projekto „Sisteminio profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugas“ tikslas – sukurti sisteminį profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje, ir išbandyti jį asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Šio projekto įgyvendinimas padės sukurti profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Lietuvoje procedūras. Tikimasi, jog pavykus išplėtoti šių paslaugų teikimo infrastruktūrą sveikatos priežiūros įstaigų pagrindu, pagerės visų Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų profesinė sveikatos priežiūra. Ypač aktualu tai, kad projekto įgyvendinimas paskatins sukurti metodinių dokumentų bazę efektyvesnei profesinės sveikatos priežiūrai užtikrinti.

Taip pat bus siekiama sukurti finansinius ir ekonominius mechanizmus, padedančius numatytas profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procedūras taikyti praktikoje. Įgyvendinus projektą tikimąsi, kad padidėjęs PSP paslaugų prieinamumas turės įtakos su darbu susijusių ligų mažinimui, o įgyvendinant sisteminį profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį visose Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose, bus prisidėta prie šalies gyventojų mirčių dėl išorinių priežasčių skaičius mažėjimo.

KUL, kaip projekto partnerė, aktyviai prisideda prie šių veiklų įgyvendinimo, siekdama užtikrinti aukštą profesinės sveikatos priežiūros paslaugų lygį savo įstaigoje ir dalintis gerąja patirtimi su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis.

Dalyvaudama šiame projekte, KUL siekia sustiprinti savo darbuotojų sveikatos apsaugą, gerinti darbo sąlygas ir prisidėti prie bendro sveikatos priežiūros sistemos tobulinimo Lietuvoje.

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos valstybė, o bendra projekto vertė siekia 3 000 000 eurų. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2023–2028 metai.

Daugiau informacijos apie projektą galite rasti:

Sisteminio profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas

Projekto vykdytojas

Palangos miesto savivaldybės administracija

Projekto partneris

Viešoji įstaiga Klaipėdos universiteto ligoninė

Viešoji įstaiga Palangos asmens sveikatos priežiūros centras

Projekto tikslas

Užtikrinti kokybišką ir efektyvų bei prieinamą sveikatos paslaugų teikimą Palangos miesto savivaldybėje.

Projekto veiklos

Siekiant užtikrinti sklandų šeimos gydytojų ir odontologinių paslaugų teikimą VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centre (toliau - Palangos ASPC) yra būtina plėsti šių specialistų komandą. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. formuojama Palaikomojo gydymo ir slaugos klinika. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos klinikoje bus didinamas palaikomojo gydymo ir slaugos lovų skaičius, kurių šiuo metu yra 80 vnt. Lovų skaičių palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms teikti planuojama didinti iki 100 vnt. Dėl to išauga poreikis didinti sveikatos priežiūros specialistų skaičių. Siekiant užtikrinti efektyvų šių paslaugų teikimą, tinkamą pacientų priežiūros kokybę ir aptarnavimą būtina plėsti bendrosios praktikos slaugytojų, slaugytojų padėjėjų ir paramedikų komandą. Atsižvelgiant į tai, VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos klinikai reikia 3 bendrosios praktikos slaugytojų, 10 slaugytojų padėjėjų ir 1 paramediko. Projekto įgyvendinimo metu bus apmokamos Šeimos medicinos gydytojo rezidento rezidentūros studijos 1 asmeniui, odontologinės priežiūros (odontologo padėjėjo) studijų apmokėjimas 1 asmeniui, 3 bendrosios praktikos slaugytojoms/ams apmokėjimas už studijas, mokama 10 stipendijų profesinio mokymo mokiniams pagal slaugytojo padėjėjo modulinę profesinio mokymo programą, mokamos 3 stipendijos asmenims, studijuojantiems bendrosios praktikos slaugą, mokama stipendija profesinio mokymo mokiniui pagal paramediko modulinę profesinio mokymo programą, mokama stipendija pirmos pakopos odontologinės priežiūros studijų studentui ir apmokama slaugytojo padėjėjo modulinės profesinio mokymo programos kaina.

Projekto tikslinė grupė

Gydytojas rezidentas, odontologinės priežiūros, bendrosios praktikos slaugytojų, slaugytojų padėjėjo ir paramediko studijų studentai.

Įgyvendinimo laikas

2025 m. gegužė – 2029 m. gegužė

Finansavimo šaltinis

Europos sąjungos fondų lėšos – 162 440,34 Eur

Bendrojo finansavimo (valstybės biudžeto) lėšos -28 665,94 Eur

 

Projekto biudžetas

191 106,28 EUR

Kontaktinis asmuo

Sveikatos reikalų koordinatorė Alina Skaisgiraitė

Tel. (0 460) 48 718

Projektas “Kompleksinė tarptautinė iniciatyva ankstyvai FAS/FASD diagnostikai ir visapusiškai pagalbai šeimoms Pietų Baltijos regione (FASD-Bridge)”

Projekto akronimas: FASD-Bridge

Projektą finansuoja: Europos Sąjunga per Europos regioninės plėtros fondą (ERDF) pagal „Interreg“ VI-A Lenkijos – Danijos – Vokietijos – Lietuvos – Švedijos (Pietų Baltijos šalių) programą 2021–2027 m.

Šaukimas: STHB.04.01-IP.01-0002/25;

Projekto koordinatorius: Gdansko universitetas (Lenkija);

Projekto pradžia: 2025 m. rugsėjo 1 d.

Projekto pabaiga: 2028 m. rugpjūčio 31 d.

Trukmė: 36 mėnesiai

Bendras projekto biudžetas: 401 090 Eur;

ERDF skirtas finansavimas:  320 872 Eur;

KUL biudžeto dalis: 80 218 Eur.

FASD‑Bridge yra tarptautinė iniciatyva, skirta kovoti su vaisiaus alkoholio spektro sutrikimų (FASD) poveikiu Pietų Baltijos regione: ankstyva diagnostika, kompleksinės pagalbos šeimoms modelio kūrimas ir specialistų bei visuomenės informuotumas. Projektas žengia svarbų žingsnį įgyvendinant PSO 2022–2030 m. rekomenduojamus veiksmus dėl prenatalinės alkoholio ekspozicijos mažinimo.

Projekto tikslas – stiprinti ankstyvą FAS/FASD diagnostiką ir sukurti kompleksinės pagalbos šeimoms modelį Pietų Baltijos regione, didinant specialistų gebėjimus ir visuomenės informuotumą.

Projekto uždaviniai:

  • Harmonizuoti FASD diagnostikos gaires ir atlikti epidemiologinį tyrimą regione;
  • Atlikti šeimų poreikių analizę ir parengti paramos modelį;
  • Organizuoti mokymus sveikatos priežiūros, socialiniams ir švietimo specialistams;
  • Įgyvendinti informavimo ir sklaidos veiklas (leidiniai, konferencijos, kampanijos);
  • Stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp sveikatos, socialinių ir mokslo institucijų.

Projekto partneriai:

  • Gdansko universitetas (Lenkija) – projekto koordinatorius
  • Greifsvaldo universitetinė ligoninė (Vokietija) – Neonatologijos ir vaikų intensyviosios terapijos skyrius
  • Klaipėdos universito ligoninė (Lietuva)
  • „For the Family“ fondas (Lenkija)

Asocijuoti partneriai:

  • Švedijos FAS asociacija (Švedija)
  • „Children for Future“ (Danija)
  • Regioninis socialinės politikos centras prie Pamario vaivadijos maršalo tarnybos (Lenkija)

Projektas stiprina tarptautinio bendradarbiavimo, mokslinių priemonių ir socialinės paramos integraciją siekiant realiai padėti FASD paveiktoms šeimoms Pietų Baltijos regione.

Daugiau informacijos apie projektą: https://southbaltic.eu/projects-and-success-stories/fasd-bridge-fetal-alcohol-spectrum-disorders-building-resources-for-innovative-diagnosis-and-guidance-to-empower-families/

 

Projektas Nr. 09-037-P-0001 „Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų diegimas ir (ar) atnaujinimas bei psichologinio vertinimo instrumentų adaptavimas“.

Lietuvos medicinos biblioteka kartu su partneriais – Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Vilniaus universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Klaipėdos universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligonine, VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetine ligonine, VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligonine ir VšĮ Klaipėdos universiteto ligonine – įgyvendina projektą „Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų diegimas ir (ar) atnaujinimas bei psichologinio vertinimo instrumentų adaptavimas“ (toliau – Projektas), Projekto Nr. 09-037-P-0001.

Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“.

Projekto tikslas – užtikrinti, kad atrinktos psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikos bei psichologinio vertinimo instrumentai būtų adaptuoti, standartizuoti ir pritaikyti naudoti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje.

Projektu siekiama spręsti psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų bei psichologinio vertinimo instrumentų standartizavimo, adaptavimo ir prieinamumo sveikatos priežiūros sistemoje trūkumą.

Projekto metu planuojama parengti ir (ar) adaptuoti ne mažiau kaip 8 metodikas, adaptuoti ir standartizuoti ne mažiau kaip du psichologinio vertinimo instrumentus, parengti jų metodinę medžiagą bei apmokyti medicinos psichologus ir gydytojus psichiatrus. Siekiant užtikrinti parengtų metodikų ir instrumentų prieinamumą, bus sukurtas arba atnaujintas internetinis tinklalapis, skirtas metodinių dokumentų ir psichologinio vertinimo instrumentų naudojimui, valdymui ir sklaidai nacionaliniu mastu.

Projekto įgyvendinimo teritorija – Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas.

Projekto įgyvendinimo trukmė – nuo 2026 m. sausio 7 d. iki 2029 m. balandžio 30 d.

Projekto vertė – 4 170 406,00 Eur, iš jų:

– Europos Sąjungos fondų lėšos: 3 544 845,00 Eur;

– bendrojo finansavimo lėšos: 625 561,00 Eur.

Projektą administruojanti institucija – VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra.

 

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projektas Nr. 09-052-P-0001 „Telemedicinos paslaugų plėtra Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, kartu su partneriais VšĮ Klaipėdos universiteto ligonine, VšĮ Respublikine Panevėžio ligonine ir VšĮ  Respublikine Šiaulių ligonine, įgyvendina projektą „Telemedicinos paslaugų plėtra Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“.
Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“.

Projekto tikslas – didinti skubios medicinos pagalbos prieinamumą ir kokybę, išplečiant skubiosios telemedicinos paslaugų teikimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, taip pat išbandant virtualios (nuotolinės) ligoninės koncepciją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose.

Pagrindinė Projektu siekiama spręsti problema – Lietuvoje egzistuoja reikšmingi sveikatos netolygumai, kuriuos lemia nepakankamas skubiosios medicinos pagalbos prieinamumas ir kokybė, ypač regionuose. Skubios pagalbos skyriuose pacientų srautai nuolat auga, tačiau specialistų trūkumas, ypač mažesniuose miestuose, riboja paslaugų efektyvumą. Lietuvoje vis dar neužtikrinamas tolygus ir kokybiškas skubiosios medicinos pagalbos paslaugų prieinamumas Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų ir miestų gyventojams, todėl būtina imtis priemonių situacijai gerinti.

Projekto tikslinė grupė - Lietuvos gyventojai, skubiosios pagalbos skyriuose ir centruose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai ir kiti sveikatos priežiūros srityje dirbantys specialistai.

Planuojami Projekto pokyčio rezultatai:

Projekto partnerių įstaigose: VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, bei konsultuojamosiose rajonų/regionų ligoninėse turinčiose skubiosios medicinos pagalbos skyrius, atnaujinta ir modernizuota infrastruktūra, įdiegta telemedicinos paslaugų teikimui reikalinga įranga, būtina adekvačiam skubios pagalbos paslaugų teikimui pagal šiuo metu esančius poreikius.
Kauno klinikose išbandyta virtualios ligoninės (nuotolinės konsultacijos) koncepcija, įsigyjant reikiamą įrangą pacientų, kuriems buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuose, taip pat stacionarines paslaugas gaunantiems pacientams, kuriems pritaikius gydymą, paciento būklė reikšmingai pagerėjo, tačiau išlieka poreikis stebėti jų gyvybinių funkcijų dinamiką, stebėjimui ir komunikacijai.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2026 m. sausio 9 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d.

Projekto vertė – 4 500 000,00 Eur (iš jų PVM 654 019,72 Eur).

Šilutės rajono savivaldybės administracija kartu su partneriu – viešąja įstaiga Klaipėdos universiteto ligonine – pradeda įgyvendinti projektą Nr. 23-503-P-0001 „Ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtojimas Šilutės rajono savivaldybėje“ (toliau – projektas).

Projekto tikslas – pagerinti Šilutės rajono savivaldybėje teikiamų ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą asmenims, sergantiems demencija ir Alzheimerio liga, sukuriant specializuotą ir saugią infrastruktūrą.

Projektu sprendžiamos problemos. Šilutės rajono savivaldybėje nepakankamai išplėtota specializuota ilgalaikės priežiūros infrastruktūra demencija ir Alzheimerio liga sergantiems asmenims. Šiuo metu nėra atskiro šių pacientų poreikiams pritaikyto skyriaus, todėl paslaugos teikiamos bendro pobūdžio slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Esama infrastruktūra nėra visiškai pritaikyta specifiniams demencija sergančių pacientų poreikiams, o nepakankamas specializuotų paslaugų prieinamumas apsunkina galimybes gauti reikalingą ilgalaikę priežiūrą arčiau gyvenamosios vietos.

Projekto tikslinė grupė – asmenys, kuriems dėl psichikos sveikatos sutrikimų (demencijos ir Alzheimerio ligos) reikalinga stacionarinė ilgalaikė priežiūra.

Projekto veiklos. Įgyvendinant projektą Švėkšnoje, Aušros g. 27, esančiame pastate bus suremontuota ir demencija bei Alzheimerio liga sergančių pacientų priežiūrai pritaikyta apie 570,97 kv. m patalpų. Jose bus įrengtas atskiras 12 lovų skyrius, pacientų kambariai su higienos patalpomis ir kitos slaugos paslaugoms teikti būtinos funkcinės erdvės. Patalpose bus taikomi universalaus dizaino, pacientų saugumą ir orientaciją gerinantys sprendimai. Taip pat bus įrengtas vidaus liftas, pritaikytas lovoje gulintiems pacientams transportuoti kartu su juos lydinčiu personalu.

Projekto rezultatas. Įgyvendinus projektą bus sukurta specializuota, saugi ir demencija bei Alzheimerio liga sergančių asmenų poreikiams pritaikyta ilgalaikės priežiūros infrastruktūra. Naujai įrengto 12 lovų skyriaus infrastruktūros talpumas sieks 36 asmenis per metus, o planuojamas naujos arba modernizuotos sveikatos priežiūros infrastruktūros naudotojų skaičius – 36 asmenys per metus. Projektas pagerins ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą Šilutės rajono savivaldybės gyventojams bei sudarys sąlygas pacientams reikalingas paslaugas gauti jų poreikiams pritaikytoje aplinkoje.

Planuojama projekto veiklų vykdymo pabaiga – 2029 m. gegužės 31 d.

Projekto vertė – 588 236,00 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 500 000,00 Eur, savivaldybės biudžeto lėšos – 88 236,00 Eur. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Paskutinį kartą redaguota: 2026-10-05, 16:38:11