Baigti projektai

PROJEKTAS NR. 09-033-P-0001 „NACIONALINĖS MEDICININIŲ VAIZDŲ ARCHYVAVIMO IR MAINŲ SISTEMOS IR JOS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ PLĖTRA“

Valstybės įmonė Registrų centras kartu su partneriais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Viešąja įstaiga Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, Viešąja įstaiga Respublikine Panevėžio ligonine bei Viešąja įstaiga Klaipėdos universiteto ligonine įgyvendina projektą  Nr. 09-033-P-0001 „Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų sistemos ir jos teikiamų paslaugų plėtra“ (toliau – Projektas).

Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“.

Projekto tikslas – padidinti nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų sistemos MedVAIS ir jos teikiamų elektroninių paslaugų efektyvumą.

Pagrindinė Projektu sprendžiama problema - esami MedVAIS funkcionalumai neatitinka jos naudotojų ir duomenų teikėjų – asmens sveikatos priežiūros įstaigų – poreikių. Sprendžiamą problemą lemia 6 pagrindiniai veiksniai:

• Funkcionalumų ribotumas.
• Techniniai veikimo trūkumai.
• Esamas medicininio vaizdo pateikimo algoritmas.
• Nelanksčios naudotojų teisių valdymo taisyklės.
• Talpos trūkumas saugoti naujų tipų medicininius vaizdus ir MedVAIS naudotis reikšmingam skaičiui naujų ESPBI IS naudotojų.
• Teisinio reguliavimo medicininių vaizdų srityje trūkumai.

Dėl šių veiksnių ne visi duomenys apie PSDF lėšomis apmokėtus medicininius vaizdus yra prieinami MedVAIS, dėl ko nėra užtikrinta prieiga prie jų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procesuose ar pakartotiniam naudojimui.

Projekto tikslinė grupė – gydytojai radiologai, radiologijos technologų, gydytojai, naudojantys medicininius vaizdus paciento sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procesuose, VLK ir SAM specialistai, sprendžiantys PSDF lėšų efektyvaus naudojimo klausimus, ir patys pacientai, kuriems sukuriami medicininiai vaizdai.

Planuojami Projekto pokyčio rezultatai:

Užtikrintas efektyvus visų Lietuvos Respublikos ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, naudojančių e. sveikatos produktus, MV saugojimas ir archyvavimas.

Sudaryta galimybė visoms viešojo sektoriaus Lietuvos Respublikos ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms susipažinti su visais paciento medicininiais vaizdais ir kurti juos.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. iki 2026 m. birželio 1 d.

Projekto vertė – 8 285 841,51 Eur (iš jų 1 261 140,96 Eur PVM). Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

PROJEKTO „KLAIPĖDOS UNIVERSITETO LIGONINĖS FILIALO KLAIPĖDOS LIGONINĖS INFEKCINIŲ LIGŲ KLINIKOS KORPUSO
(PASTATO) MODERNIZAVIMAS IR PASLAUGŲ GERINIMAS“ NR. 09-002-P-0004

Projekto tikslas - pagerinti infektologinių paslaugų kokybę, infekcijų kontrolę ir plėtoti aukščiausio lygio infektologines paslaugas Klaipėdos apskrities, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių gyventojams.
Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2022 m. gruodžio 19 d.
Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2026 m. birželio 1 d.
Projekto vertė – 30126716,34 Eur. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „ Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Įgyvendinus projektą KUL infekcinių ligų klinikoje bus:
1) modernizuotos ir praplėstos priėmimo skubios pagalbos skyriaus poskyrio patalpos;
2) padidintas infekcinių ligų lovų (įskaitant intensyvios terapijos bei specializuotų lovų) skaičius (įgyvendinus projektą infekcinių ligų lovų skaičius bus padidintas nuo 40 iki 120 (su galimybe praplėsti iki 200));
3) įkurtos hemodializės patalpos;
4) įkurtos atskiros operacinės ir gimdyklos patalpos;
5) įkurtas atskiras diagnostikos centras (laboratorija, kompiuterinė tomografija,
echoskopinė diagnostika, endoskopinė diagnostika, funkcinė diagnostika);
6) tinkamai įrengtos infekcinių ligų skyriaus patalpos, užtikrinant pacientų srautus (palatos, diagnostikos kabinetai, pagalbinės patalpos ir kt.); 7) įsigyta moderni medicininė ir kita įranga.

Planuojamas modernizuotos infrastruktūros talpumas – 8800 asmenų per metus (esant pandeminei situacijai, talpumas gali būti padidintas iki 11800 asmenų per metus). Išsprendus KUL infekcinių ligų klinikos infrastruktūros problemas bus pagerinta infektologinių paslaugų kokybė, jų prieinamumas beveik 402 tūkst. Klaipėdos apskrities, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių gyventojams (2023 m. pradžios duomenimis), bus sudarytos saugios ir patogias darbo sąlygos personalui.

Projektas Nr. 09-039-P-0001 „Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos platforma“

Valstybės įmonė Registrų centras kartu su partneriais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Viešąja įstaiga Vilniaus universiteto ligonine Santaros
klinikomis, Valstybės duomenų agentūra, viešąja įstaiga Respublikine Panevėžio ligonine bei viešąja įstaiga Klaipėdos
universiteto ligonine įgyvendina projektą Nr. 09-039-P-0001 „Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos
platforma“ (toliau – Projektas).
Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti
sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“.
Projekto tikslas – projekto metu siekiama didinti klasterių veiklos efektyvumą, tvarkant klasterių veiklos
kokybės rodiklius, įgalinant duomenimis pagrįstų sprendimų priėmimą bei duomenų pakartotinį naudojimą sveikatos
priežiūros paslaugų kokybei gerinti.
Pagrindinės Projektu sprendžiamos problemos:
• Esama klasterių veiklos kokybės rodiklių valdymo sistema nesukuria prielaidų gerinti aktyvaus gydymo
kokybę.
• Klasterių veiklos kokybės rodiklių apskaičiavimo, jų validavimo, analizės, palyginimo, informavimo ir
pakartotinio naudojimo funkcionalumai nėra realizuoti nei ESPBI IS nei klasterių HIS nei kitoje informacinėje sistemoje.
• Klasterių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ), Greitosios medicinos pagalbos ir kitos
sveikatos sistemoje dalyvaujančios institucijos patiria reikšmingas laiko sąnaudas atlikdamos klasterių veiklos rodiklių
apskaičiavimo ir jų ataskaitų teikimo užduotis.
Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 8 specializuoti medicininiai klasteriai: miokardo infarkto su ST segmento
pakilimu miokardo infarkto be ST segmento pakilimo, ūminio galvos smegenų insulto, intensyvios terapijos ir priežiūros,
onkologinių ligų, sunkių traumų, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių ir organų donorystės paslaugų. Kiekvieno klasterio
veiklos vertinimą atlieka klasterio valdymo komitetas, kurio sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos
ministras. Klasterių valdymo komitetų išvados toliau teikiamos Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri atitinkamai formuoja
valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, nustato
asmens sveikatos priežiūros veiklos poreikius, sveikatos priežiūros išteklius, sveikatos priežiūros prieinamumo, kokybės
reikalavimus.
Projekto tikslinė grupė – projekto metu pagerintų viešųjų paslaugų vartotojai, klasterinių ASPĮ vadovybė,
medicinos ir administracinis personalas, klasterių komitetų ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, mokslininkai.
Planuojami Projekto pokyčio rezultatai:
• Bus sudaryti optimalūs 8 klasterių veiklos kokybės rodiklių rinkiniai.
• Bus identifikuoti kintamieji, reikalingi nustatant atnaujintų klasterių veiklos kokybės rodiklių reikšmes.
• Bus unifikuoti klasterinių ASPĮ veiklos etapai ir juose sukuriami duomenys, dalyvaujantys nustatant
klasterių rodiklių reikšmes.
• Bus klasterių veiklos kokybės rodiklių reikšmių nustatymui reikalingi kintamieji tvarkomi ESPBI IS.
• Bus visuose klasterių APSĮ informacinėse sistemose pagal unifikuotus reikalavimus skaitmeniniu būdu ir
formatu sukuriami klasterių veiklos kokybės rodiklių reikšmių nustatymui reikalingi kriterijai.
• Bus automatizuotai skaičiuojamos klasterių veiklos rodiklių reikšmės.
• Bus klasterių veiklos rodiklių reikšmių ataskaitos formuojamos ir saugomos informacinėje sistemoje.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2026 m. birželio 1 d.
Projekto vertė – 12 717 690,02 Eur (iš jų 1 071 151,52 Eur PVM). Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Projekto „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ infekcijų prevencijos ir valdymo
stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose modelio bandomasis diegimas
Higienos institutas vykdo projektą ,,Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ ir vienas
iš projekto uždavinių yra gerinti infekcijų prevencijos valdymą Lietuvos ligoninėse. Įgyvendinant šį
pažangos projektą, buvo parengtas „Infekcijų prevencijos ir valdymo stacionarinėse ASPĮ modelis“,
kurį išbandysime praktikoje.
2024 m. spalio 25 d. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė pasirašė valstybės biudžeto lėšų
naudojimo projekto „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ Infekcijų prevencijos ir valdymo
stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose modelio bandomojo diegimo sutartį, bandomojo
diegimo vertė siekia virš 141 tūkst. eurų.
Modelio bandomojo diegimo trukmė – 2024 m. rugsėjo mėn. – 2026 m. balandžio mėn.
Modelio bandomojo diegimo tikslas – išbandyti praktikoje modelį, įvertinti jo pritaikomumą,
tinkamumą ir, remiantis diegimo patirtimi, plėtoti modelio diegimą kitose Lietuvos ASPĮ.
Pacientų, sveikatos apsaugos darbuotojų ir lankytojų apsauga nuo infekcijų sveikatos
priežiūros įstaigose yra vienas svarbiausių elementų siekiant kokybiškos bei saugios priežiūros
pacientams. Saugi priežiūra yra paciento teisė ir visų sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančiųjų
pareiga.

Pasaulio sveikatos organizacija, remiama daugelio infekcijų prevencijos ir kontrolės srities
suinteresuotų šalių, parengė rekomendacijas veiksmingoms infekcijų prevencijos ir valdymo
programoms.

Remiantis šiomis rekomendacijomis VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės specialistai
parengs infekcijų prevencijos ir kontrolės programą, kuri bus esminis dokumentas, skirtas kovoti su
infekcijų plitimu įstaigoje.

PROJEKTO ,,ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO VALDYMO PLĖTOJIMAS“ ANTIMIKROBINIŲ VAISTŲ VARTOJIMO VALDYMO STACIONARINĖSE ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE BANDOMOJO MODELIO DIEGIMAS

VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė dalyvauja valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo ir Higienos instituto koordinuojamo projekto ,,Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose modelio bandomajame diegime. Įgyvendinant projektą siekiama optimizuoti antibiotikų vartojimą stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros t.y. įstaigose mažinti nepagrįstą antimikrobinių vaistų skyrimą, gerinti infekcijų prevencijos valdymą ir didinti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas antimikrobinio atsparumo valdymo srityje.

Projekto Modelio bandomojo diegimo tikslas – 2024–2026 metais išbandyti parengtą Modelį visų lygių stacionarines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir remiantis išbandymo rezultatais bei diegimo dalyvių pasiūlymais, atlikti Modelio korekcijas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bandomojo modelio diegimo metu bus įgyvendintos įvairios veiklos, skirtos efektyvesniam antimikrobinių vaistų vartojimui ir atsparumo valdymui. Bus įsteigtas antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo komitetas, patvirtinta antimikrobinių vaistų skyrimo ir vartojimo tvarką, parengtos chirurginės antimikrobinės profilaktikos, empirinio antimikrobinio gydymo pagal infekcinių ligų grupes bei sepsio gydymo rekomendacijos, bei sudarytas ligoninėje ribojamų (rezervinių) antimikrobinių vaistų sąrašas. Numatyta vykdyti antibiotikų suvartojimo ir atsparumo stebėseną, o gydytojams organizuoti mokymus ir konsultacijas apie racionalų antibiotikų skyrimą. Be to, komitetas reguliariai atliks auditą ir pateiks rezultatus vadovybei bei gydytojams. Šios priemonės padės optimizuoti vaistų vartojimą ir užtikrinti geresnę pacientų priežiūrą.

Bandomojo Modelio diegimo vertė – 79886,33 Eur.

Bandomojo Modelio diegimo trukmė – 2024 m. lapkričio mėn. – 2026 m. balandžio mėn.

Projektas „Paliatyviosios pagalbos dienos centro įrengimas Klaipėdos universiteto ligoninėje“

Projekto kodas: 09-042-P-0001

Projekto vykdytojas: Viešoji įstaiga Klaipėdos universiteto ligoninė

Projekto sprendžiama problema

Lietuvoje ir Klaipėdos regione didėja vyresnio amžiaus bei lėtinėmis, onkologinėmis ir nepagydomomis ligomis sergančių asmenų skaičius, todėl nuolat auga ilgalaikės priežiūros ir paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikis. Klaipėdos mieste šių paslaugų pasiūla, ypač ambulatoriniu lygmeniu, yra nepakankama. Dėl to pacientai dažnai siunčiami į stacionarą, nors jų būklė leistų paslaugas gauti dienos centre ar namuose.
Trūksta integruotų medicininių, psichologinių, socialinių ir dvasinių paslaugų vienoje vietoje, todėl pacientai ir jų artimieji susiduria su fragmentiška priežiūra, socialine atskirtimi bei informacijos stoka. Esamos sveikatos priežiūros įstaigų patalpos ir įranga nėra pritaikytos šiuolaikiniams paliatyviosios pagalbos reikalavimams.

Projekto tikslas

Pagerinti paliatyviosios pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą Klaipėdos mieste, užtikrinant kompleksinių, paciento ir jo artimųjų poreikius atitinkančių ambulatorinių paslaugų teikimą, įrengiant paliatyviosios pagalbos dienos centrą Klaipėdos universiteto ligoninėje ir sumažinant perteklinį stacionarinių paslaugų naudojimą.

Planuotos projekto veiklos

Projekto metu bus:

atliktas „Kopos“ korpuso 2-ojo aukšto (Liepojos g. 49, Klaipėda) paprastasis remontas (730,55 m²) ir patalpos pritaikytos dienos centro veiklai;
įsigyta medicininė ir techninė įranga bei baldai, užtikrinantys saugią, patogią ir modernią aplinką pacientams ir personalui;
įsigytas elektromobilis, pritaikytas asmenims su judėjimo negalia pervežti į dienos centrą ir iš jo.

Planuojami rezultatai

Įrengus 12 vietų dienos centrą, bus sudarytos sąlygos vienu metu teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas iki 12 pacientų, o per metus užtikrinti iki 3 024 apsilankymų.

Tikimasi, kad projektas:

pagerins pacientų gyvenimo kokybę ir emocinę gerovę, sumažins hospitalizacijos poreikį, sustiprins pagalbos tinklą pacientų artimiesiems, sukurs naujas darbo vietas sveikatos priežiūros specialistams.

Projekto vertė ir finansavimas

Bendra projekto vertė – 772 791,30 Eur.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę – „NextGenerationEU“.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2025–2026 m.

Projekto įgyvendinimo vieta: Klaipėda, Liepojos g. 49 („Kopos“ korpusas)

Projektas „Inovacijų plėtra viešojo sektoriaus institucijose"

Projekto vykdytojas: VšĮ Inovacijų agentūra

Projekto partneris: Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL)

Projekto „Inovacijų plėtra viešojo sektoriaus institucijose“ tikslas – paskatinti inovatyvių pirkimų vykdymą viešajame sektoriuje, siekiant padidinti viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą ir pagerinti viešųjų paslaugų kokybę.

Klaipėdos universiteto ligoninė projekte įgyvendina veiklą „Modernūs tomografijos metodai pažangiam gydymui (ModTom)“.

Projektas įgyvendinamas pagal priemonę „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ ir projektą „Inovacijų plėtra viešojo sektoriaus institucijose“ (Nr. 02-032-P-0002).

KUL vykdomos veiklos vertė – 96 000,00 Eur, iš kurių 76 000,00 Eur finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o 20 000,00 Eur sudaro Klaipėdos universiteto ligoninės lėšos.

Atsakingas asmuo už projekto įgyvendinimą:

Diana Palepšaitienė – Klaipėdos universiteto ligoninės gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Klaipėdos regiono mirusio suaugusio žmogaus audinių ir organų donorystės paslaugų koordinavimo centro vadovė.

Inovatyvaus projekto tikslas – įdiegti pažangią ir inovatyvią medicininę įrangą, leidžiančią realiuoju laiku tiksliai stebėti paciento kvėpavimo sistemos būklę ir individualizuotai parinkti plaučius tausojančią dirbtinės plaučių ventiliacijos strategiją kritinės būklės pacientams. Tai leis pagerinti gydymo kokybę ir pacientų saugą, sutrumpinti dirbtinės plaučių ventiliacijos ir hospitalizacijos trukmę bei sumažinti su ventiliacija susijusių komplikacijų riziką.

Įsigyta inovatyvi, Lietuvoje iki šiol klinikinėje praktikoje nenaudota elektrinės varžos tomografijos įranga leis neinvaziniu būdu, be jonizuojančios spinduliuotės, tiesiog prie paciento lovos realiuoju laiku vertinti plaučių ventiliacijos efektyvumą ir regioninį oro pasiskirstymą. Tai sudarys galimybes tiksliau individualizuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos parametrus, anksti identifikuoti pavojingas kvėpavimo sistemos būkles ir laiku koreguoti gydymą. Tikimasi trumpesnės dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmės, ankstesnės ekstubacijos, mažesnio komplikacijų skaičiaus ir trumpesnės pacientų hospitalizacijos intensyviosios terapijos skyriuose.

Projektas taip pat prisidės prie pacientų saugos didinimo, sudarydamas galimybes dalį diagnostinių sprendimų priimti prie paciento lovos ir taip mažinant kritinės būklės pacientų transportavimo poreikį. Ligoninei tai leis efektyviau naudoti turimus išteklius, o pacientams – sudarys geresnes gydymo sąlygas ir potencialiai pagerins klinikinius rezultatus.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2024 m. rugpjūčio 20 d.

Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2025 m. gruodžio 31 d.