Naujienos

Dažnai žmonės negali paaiškinti, dėl ko jaučiasi nuolatos pavargę, jiems auga svoris, slenka plaukai ar didėja nerimas. Šias problemas gali lemti skydliaukės ligos – vienos labiausiai paplitusių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Skydliaukės sutrikimai prasideda be aiškiai juntamų simptomų ir gali veikti beveik visas kūno funkcijas. Minint Pasaulinę skydliaukės dieną, gegužės 25-ąją, Klaipėdos universiteto ligoninės medikai primena, kokios yra skydliaukės ligos ir kodėl svarbu dėl jų tikrintis.

Klaipėdos savivaldybės organizuotuose Lietuvos medicinos darbuotojų dienai skirtuose apdovanojimuose metų jaunąja gydytoja rezidente išrinkta Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ gydytoja chemoterapeutė Rugilė Pikturnienė.

Jaunosios gydytojos teigimu, šis laimėjimas – ne tik jos, tačiau ir visos komandos nuopelnas. „Labai lengva būti sėkmingu mediku, kai tave supa nuostabus, draugiškas, profesionalus kolektyvas. Itin svarbus ir mano darbovietėje gydytojų požiūris į rezidentą – kaip į kolegą, su kuriuo noriai dalijamasi žiniomis. Belieka atkakliai dirbti, tačiau svarbiausia – dirbti iš širdies. Mane džiugina ne tik pasiekimai, bet ir kasdienis darbas, atliekamas su atsidavimu bei besąlygine meile žmogui“, – šypsodamasi sako laureatė.

Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ pacientams sėkmingai atliekamos procedūros ir su JAV ambasados dovanotais inkstų terapijos aparatais.

„Klaipėdos ligoninės“ Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Ričardas Slavinskas paaiškino, kad dovanota moderni įranga naudojama ilgalaikei pakaitinei inkstų terapijai sunkiems pacientams, kuriems pasireiškia gyvybinių funkcijų sutrikimai. Taip gali nutikti dėl įvairių traumų, taip pat galvos smegenų traumų, COVID-19 ligos, nudegimų, sepsio su daugybiniais organų pažeidimais. Iki šiol ligoninė turėjo tris tokius aparatus.

Tradiciškai kviečiame į nuotolinį susitikimą su Klaipėdos universiteto ligoninės akušere.

Balandžio 24d. 18val. pokalbis apie gimdymo pradžią, eigą, trukmę.

Balandžio 25d. 18val. pokalbis apie laiką po gimdymo.

Maloniai kviečiame registruotis: https://bit.ly/3AarJ8V

Prisijungimo nuorodas gausite susitikimų išvakarėse.

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Pilvo ir krūtinės chirurgijos klinikoje stažavosi Odesos nacionalinio medicinos centro chirurgai broliai Jevgenijus ir Aleksandras Kvasnevskiai.

Jaunieji medikai sako, kad ligoninėje įgijo neįkainojamos patirties ir žinių. Pasak jų,  Klaipėdos universiteto ligoninė – viena moderniausių gydymo įstaigų, kurioje teko lankytis.

„Džiaugiamės, kad galėjome praktikuotis su naujausiomis technologijomis bei gilinti įgūdžius, plėsti žinias chirurgijos srityje. Ypatingai sužavėjo robotinė chirurgija. Niekada nepamiršime visko, ko išmokome iš vieno garsiausio chirurgijoje profesionalo – prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus.

Balandžio 6 d. Klaipėdos universiteto ligoninės filiale "Klaipėdos ligoninė" vyks tradicinė konferencija, kurios tema "Vidaus ligos - tarpdisciplininis bendradarbiavimas".

Konferencija skirta visų profesinių kvalifikacijų gydytojams, slaugytojams, akušeriams, medicinos biologams, biomedicinos technologams.

Organizatoriai - Klaipėdos universiteto ligoninė, Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija, Lietuvos gydytojo žurnalas. Renginio vieta - Klaipėdos universiteto ligoninės filialas „Klaipėdos ligoninė“, konferencijų salė (II aukštas), Liepojos g. 41, Klaipėda.

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ šių metų sausio mėnesio tiek paslaugų teikimo, tiek finansiniai rodikliai nuteikia pozityviai. Pasak filialo direktoriaus prof. habil. dr. Vinso Janušonio, šio mėnesio veiklos ataskaitos duomenys primena 2019-ųjų metų situaciją, kuomet įstaiga sėkmingai dirbo pilna apimtimi.

Šiais metais veiklą pradėjusi Klaipėdos universiteto ligoninė, didžiausia gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, visuomenei pristato savo identitetą ir prekės ženklą. Naują šalies medicinos istorijos lapą verčiančios Klaipėdos universiteto ligoninės logotipe užkoduota ne viena prasmė. Jis simbolizuoja reformos tikslus, naujos įstaigos vertybes bei bendruomenės lūkesčius. Prekės ženkle sugula trijų sujungtų įstaigų: Klaipėdos universitetinės ligoninės, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės geroji patirtis ir siekiai. Tai perteikiama paukščio, jūros bangos ir horizonto metaforomis. Paukštis skleidžia rūpesčio ir atjautos sparną. Jūra atsirita žinių ir inovacijų bangomis. Horizonte – ne tik vizijos, reikšmingi siekiai, bet ir erdvės tarptautinei partnerystei.

Po paskelbtos žinios apie Klaipėdos universitetinės, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninių sujungimą daugybei žmonių kyla klausimų. Pacientai ir medikai ne į visus juos randa atsakymus. Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės direktorius prof. habil. dr. Vinsas Janušonis ėmėsi paaiškinti šių dienų aktualijas.

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ ortopedai traumatologai visuomet ieško būdų, kaip darbo praktikoje pritaikyti efektyvius ir naujus, pasaulines tendencijas atitinkančius gydymo metodus.

Daugiau nei 30 metų lyderių vardą sąnarių endoprotezavimo srityje išlaikantys „Klaipėdos ligoninės“ ortopedai traumatologai kai kuriems pacientams kelio sąnarių endoprotezavime jau taiko ne tik mechaninį (įprastinį), bet ir kinematinį lygiavimą. Ortopedas traumatologas Tadas Abelkis kelio sąnario endoprotezavimo metodą, atliekant kinematinį lygiavimą,  pristatė kolegoms mokslinėje praktinėje konferencijoje „Aktualūs ortopedijos traumatologijos klausimai”. 

Klaipėdos universiteto ligoninėje suformuotos ir patvirtintos Gydymo bei Slaugos tarybos.
Gydymo taryba sudaryta iš 17 ligoninės padalinių ir filialų gydytojų. Ji svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Taryba gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus Klaipėdos universiteto ligoninės vadovui. Gydymo tarybos nariai turi veikti išimtinai tik Klaipėdos universiteto ligoninės interesams, vengti viešų ir privačių interesų konflikto. Gydymo taryba renkama 5 metų kadencijai.

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Ambulatoriniuose konsultaciniuose skyriuose esantys automatiniai defibriliatoriai nuolatos parengti teikti pirmąją pagalbą, jei tik to prireiktų. Tam pasirengęs ir čia dirbantis personalas, kuris laikas nuo laiko atnaujina savo žinias, kaip naudotis automatiniu defibriliatoriumi ir išgelbėti žmogaus gyvybę, kol čia atskubėtų gydytojai reanimatologai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia atvirą konkursą Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo pareigoms užimti. Vadovui keliami reikalavimai – užtikrinti sklandų naujosios įstaigos, kuri buvo sukurta sujungiant tris sveikatos priežiūros įstaigas pajūryje, veiklą, pažangą ir perspektyvas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atviras: ši pozicija – nebijantiems iššūkių, ji reikalauja erudicijos, lyderystės ir talento vienyti bei įkvėpti žmones bendram tikslui. „Klaipėdos gydymo įstaigų konsolidaciją drąsiai galima vaidinti istoriniu įvykiu – pirmą kartą pajūryje apjungiamos tokio dydžio įstaigos, suformuojant aukščiausio lygio – universiteto – ligoninę. Neslėpsiu, vadovauti tokiai įstaigai – iššūkio vertas karjeros žingsnis, nes teks būti lyderiu ne tik 3 tūkst. darbuotojų kolektyvui, tačiau ir padėti pamatus vienam didžiausių sveikatos sektoriaus traukos centrų. Tai unikali galimybė suderinti ambicijas, gebėjimus ir darbą Lietuvai“, – sako ministras.

Sausio 6 d. Klaipėdos universiteto ligoninėje lankysis ir su bendruomene susitiks Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Glebenkovienė.

Susitikimas su KU ligoninės  (buvusiais Klaipėdos universitetinės, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninių) darbuotojais vyks sausio 6 d.  14,30 val. ligoninės salėje (Liepojos g. 41).

Visi darbuotojai kviečiami dalyvauti.

Nuo sausio 1 d. veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Klaipėdos universiteto ligoninė tampa viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad tai pirmoji Klaipėdos gydymo įstaigų konsolidacija ir viena didžiausių per visus Nepriklausomybės dešimtmečius įvykdytų gydymo įstaigų pertvarkų. Įgyvendinus ją, Vakarų Lietuvoje atsirado stiprus medicininių paslaugų traukos centras, kuris priartins aukščiausio lygio sveikatos paslaugas arčiau pacientų.

Prieš didžiąsias metų šventes Klaipėdos universitetinėje ligoninėje lankėsi Telšių vyskupas Jo Ekselencija Algirdas Jurevičius. Sveikindamas su šventėmis, vyskupas ragino į pasaulį žiūrėti dieviškomis akimis – meilės žvilgsniu.
„Viskas prasideda nuo mūsų širdies, nuo to, kas mūsų viduje. Skleiskite gerumą, meilę į savo šeimas, į savo darbovietes, į visuomenę. Būkime šviesos vaikai, daugiau meilės mūsų širdyse. Ačiū už buvimą drauge. Taikių, ramių Šventų Kalėdų“, - kalbėjo J.E. A. Jurevičius.

Telšių vyskupijos ganytojas, pašventinęs ligoninės šv. Kalėdų prakartėlę, sveikino susirinkusiuosius laužydamas ir dalindamasis kalėdaičiais, bendravo su ligoninės bendruomene.
Garbingą svečią ir ligoninės darbuotojus artėjančių švenčių proga pasveikino ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.

Tarpusavyje dalindamiesi kalėdaičius, dvasininkai, medikai vieni kitiems linkėjo sveikatos, gerumo, ramybės, gailestingumo, meilės sau ir kitiems, šilumos namuose ir sieloje, gražių šv. Kalėdų bei laimingų, gerų ir dosnių Naujųjų metų.
Klaipėdos universitetinė ligoninė kasmet tampa viena pirmųjų Betliejaus ugnį nešančių skautų stotelių Klaipėdoje. Šiandien ligoninės darbuotojai nuo atnešto Betliejaus taikos ugnies žibinto užsidegė žvakeles ir, saugodami šviesos liepsneles, grįžo į ligoninės korpusus, skyrius, palatas bei savo namus. Kad rusenanti Betliejaus ugnis skleistų šviesą, šilumą ir ramybę.

Prieš gražiausias bei didžiausias metų šventes Klaipėdos universitetinė ligoninė dovanoja šventinius renginius savo darbuotojams. Gražia tradicija jau yra tapę renginiai Klaipėdos koncertų salėje, kur vieną dieną kviečiami mažieji žiūrovai su tėveliais, o kitą dieną programa skiriama suaugusiesiems. 

Robotinė chirurgija Lietuvoje prasidėjo prieš ketverius metus (2018 metų lapkričio 19 dieną), kuomet Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atliktos pirmos operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse. Ir šiandien Klaipėdos universitetinė ligoninė – vienintelė  gydymo įstaiga visose trijose Baltijos šalyse, kurioje atliekama robotinė chirurgija. Iš viso (urologijoje, ginekologijoje, pilvo chirurgijoje) atlikta 800 robotinių operacijų

Tradiciškai kviečiame į nuotolinį susitikimą su Klaipėdos universitetinės ligoninės akušerėmis pokalbiui apie gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Labai džiaugiamės, kad jungiasi gausus būrys klausytojų.

Lapkričio 24 d. 18 val. susitikimas su gimdymo skyriaus akušere;

Lapkričio 28 d. 18 val. susitikimas su akušere pokalbiui apie laiką po gimdymo.

Maloniai kviečiame užpildyti registracijos formą:

https://forms.office.com/r/PTL80rGsrMo 

Prisijungimo nuorodas gausite susitikimų išvakarėse.

Projektas Nr. 02.3.1-CPVA-V-525-25-0001 „Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos plėtra“ 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su partneriais valstybės įmone Registrų centru, Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, viešąja įstaiga Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, viešąja įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, viešąja įstaiga Klaipėdos universitetine ligonine, viešąja įstaiga Centro poliklinika ir viešąja įstaiga Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotimi įgyvendina  projektą Nr. Nr. 02.3.1-CPVA-V-525-25-0001 „Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos plėtra“ (toliau – Projektas).

Lietuvos ir Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vardas garsiai skambėjo viename iš didžiausių tarptautinių chirurgų renginių. Praėjusią savaitę Stambule, Turkijoje vyko pasaulinė chirurgų konferencija – 31 tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos suvažiavimas. Mūsų šaliai ši konferencija išskirtinė – šios pasaulinės draugijos prezidentas ir šio renginio vienas iš pagrindinių  organizatorių – Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas, KUL chirurgijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius. Renginyje dalyvavo virš 1000 dalyvių iš 54 pasaulio šalių, taip pat lankėsi ir Turkijos prekybos ministras Mehmet Mus, tuo tarsi pabrėždamas šio renginio svarbą Turkijai.

Daugelis, sužinoję, kad serga psoriaze, dar vadinama žvyneline, diagnozę priima kaip nuosprendį ir galvoja, kad išbertą odą teks slėpti visą gyvenimą. „Toks mąstymas – klaidingas. Šiuolaikinio mokslo atradimai ir gydytojo bei paciento bendradarbiavimas gali sugrąžinti sveiką odą ir pilnavertį gyvenimą. Svarbu žengti pirmąjį žingsnį – kreiptis į specialistą. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) taikomas kompleksinis ir efektyviausias žvynelinės gydymas, skiriami pažangiausi biologiniai medikamentai bei kiti sisteminiai vaistai. Kuo anksčiau kreipiamasi į gydytojus, tuo didesnė tikimybė, kad liga sėkmingai įveikiama”, - artėjant Pasaulinei žvynelinės dienai, kuri minima spalio 29 d., akcentuoja KUL Infekcinių ligų departamento vadovė, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė.

Cukrinis diabetas yra tyli pandemija. Tai liga, kuria pasaulyje praėjusių metų duomenimis sirgo 537 mln. žmonių, o, pasak Tarptautinės diabeto federacijos (IDF), numatoma, kad iki 2045 metų jau sirgs net 783 mln. Lietuvoje ši klastinga liga, pasižyminti savo nepastebima eiga ir pavojingomis komplikacijomis, diagnozuota virš 140 tūkst. gyventojų.

Pažymėtina, kad beveik 1 iš 2-jų suaugusiųjų diabetas dar lieka nediagnozuotas (44 proc.). Todėl Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), minint pasaulinę cukrinio diabeto dieną, lapkričio 14-oji bus konsultacijų dėl cukrinio diabeto diena. Pirmame ligoninės korpuse (Liepojos g. 41) antrame aukšte nuo 9  val. iki 13  val. bus atliekami nemokami profilaktiniai gliukozės kiekio kraujyje tyrimai (pacientas turėtų būti nevalgęs), matuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS), skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI).

Medicinos darbuotojai padės įvertinti cukrinio diabeto rizikos veiksnius, patars, ko reikėtų imtis, norint šios ligos išvengti. Į rūpimus klausimus atsakys ligoninės Endokrinologijos skyriaus specialistai. Įtarus cukrinį diabetą, pacientai bus nukreipti tolimesniam ištyrimui ir gydymui. Išankstinės registracijos profilaktiniams tyrimams  nereikia. Ši iniciatyva skirta pasitikrinti, ar nesergate cukriniu diabetu, o gal turite rizikos veiksnių, dėl kurių tikimybė susirgti cukriniu diabetu yra labai didelė.

Lapkričio 14 d. Endokrinologijos skyriaus gydytojai Ambulatoriniame skyriuje Nr. 2 konsultuos tik cukriniu diabetu sergančius pacientus. Šioms konsultacijoms pacientai kviečiami registruotis nuo lapkričio 7 d. telefonu (8 46) 4100 00. Registruojantis reikalingas šeimos gydytojo siuntimas endokrinologo konsultacijai, patariama turėti siuntimą ir slaugytojo-diabetologo konsultacijai.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vyksta reguliarūs ligoninės vadovybės susitikimai ir bendradarbiavimas su Lietuvos gydytojų sąjungos Kretingos filialo Klaipėdos universitetinės ligoninės skyriaus, Klaipėdos universitetinės ligoninės slaugos ir jiems prilygintų specialistų profesinės sąjungos, Klaipėdos universitetinės ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovais. 

Pažymėtina, kad Lietuvos gydytojų sąjungos Kretingos filialo Klaipėdos universitetinės ligoninės skyrių (pirmininkas Vytautas Grykšas) atstovauja 111 įstaigos gydytojų, Klaipėdos universitetinės ligoninės slaugos ir jiems prilygintų specialistų profesinę sąjungą (pirmininkė Raimonda Medingienė) – 591 ligoninės slaugytojas, o Klaipėdos universitetinės ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą (pirmininkas Dainius Burdulis) – 15 darbuotojų.
Šią savaitę vykusiame eiliniame profesinių sąjungų atstovų susitikime su ligoninės vyriausiuoju gydytoju prof. habil. dr. Vinsu Janušoniu aptarti darbuotojams aktualūs klausimai. Įstaigos vadovas informavo apie reorganizacijos ir būsimos Klaipėdos universiteto ligoninės steigimo procesus. 

Tradiciškai kviečiame į nuotolinį susitikimą su Klaipėdos universitetinės ligoninės akušerėmis pokalbiui apie gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Labai džiaugiamės, kad jungiasi gausus būrys klausytojų.
Spalio 26 dieną 18 val. pokalbis su gimdymo skyriaus akušere apie artėjančio gimdymo požymius, gimdymo eigą, nuskausminimo galimybes.
Spalio 27 dieną 18 val. pokalbis su pogimdyminio skyriaus akušere apie laiką po gimdymo, žindymo svarbą.
Maloniai kviečiame užpildyti registracijos formą:

https://forms.office.com/r/LNWEdv3Sz8

Spalio 14 d. vyks Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Pažangiosios medicinos draugijos rengiama kombinuota tiesioginės transliacijos konferencija Plaučių ligų aktualijos ir ne tik. 

Konferencija skirta visų specialybių gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams, biomedicinos technologams, kineziterapeutams, medicinos biologams, medicinos fizikams, medicinos psichologams, radiologijos technologams.

Daugiau informacijos.

Renginio programa.

Į aštuntąją tarptautinę konferenciją uostamiestyje susirinkęs gausus specialistų būrys išgirdo pačias naujausias krūties vėžio gydymo tendencijas. Klaipėdos universitetinės ligoninės kartu su Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija organizuotame renginyje gydytojai apžvelgė įvairias aktualijas ir pristatė klinikinius atvejus.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai (KPPA) Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiajam gydytojui prof. habil. dr. Vinsui Janušoniui įteikė garbingą Padėkos ženklą.

Vienas aukščiausių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimų – Padėkos ženklas, skirtas Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovui už ilgametę veiklą Klaipėdos ir viso regiono gyventojų sveikatos labui, vadovavimą ir priimtus sprendimus koronavirusu 2020-2022-aisiais metais.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje spalio 13 d. vyks konferencija  VIDAUS LIGOS: NUO VAIZDO IKI DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PASIRINKIMŲ. 

Konferencija skirta visų profesinių kvalifikacijų gydytojams, slaugytojams, akušeriams, laboratorinės medicinos darbuotojams.

KVALIFIKACIJOS KĖLIMO PAŽYMĖJIMAI – visiems konferencijos dalyviams bus išduodami 7 val. kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Registracija: https://mokymai.emedicina.lt iki spalio 10 dienos imtinai.

Programa.

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „PALIATYVIOS PAGALBOS GALIMYBĖS“ vyks 2022 m. spalio 07 d.
Konferencija skirta gydytojams, išplėstinės praktikos slaugytojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams, psichologams, kineziterapeutams, ergoterapeutams, kapelionams, dvasiniams asistentams, slaugytojų padėjėjams.

Prisiregistravusiems prisijungimo per Zoom programą nuoroda bus atsiųsta el. paštu 2022 10 06 d. Negavusiems nuorodos iki 2022 10 06 12 val., prašome rašyti el. paštu: conf.moderator@gmail.com (nurodykite savo vardą, pavardę, el. pašto adresą (registracijos metu pasitaiko, jog būna neteisingai įvestas el. pašto adresas)  ir tel. nr.).

Konferencijos programa

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) atlikta unikali operacija – trachėjos apatinės dalies rezekcija. Medikų komanda išsaugojo pacientei gyvybę bei atstatė kvėpavimo funkciją.

Pasak KUL Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjo Aleksandro Bagajevo, pacientės atvejis buvo itin retas ir sudėtingas. Mat dažniausiai trachėjos susiaurėjimas (stenozė) aptinkamas kaklinėje jos dalyje ir pakankamai lengvai bei įprastai gydomas. „Tačiau šis atvejis unikalus tuo, kad atlikus fibrobronchoskopiją  stenozė fiksuota trachėjos apatiniame trečdalyje ties trachėjos bifurkacija (išsišakojimu) iki 0,5 cm spindžio. Atlikus krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją virš trachėjos išsišakojimo stebėta apie 1,5 cm ilgio stenozė. Ši patologija buvo sąlygota ilgalaike dirbtine plaučių ventiliaciją dėl galvos smegenų insulto. Nesiimant skubių veiksmų – moteris galėjo tiesiog uždusti. Gyvybiškai svarbi buvo kiekviena minutė“, - paaiškino gydytojas chirurgas.

Tradiciškai kviečiame į nuotolinį susitikimą su Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos klinikos akušere pokalbiui apie gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Labai džiaugiamės, kad jungiasi gausus būrys klausytojų.

Rugsėjo 22 dieną 18 val. paskaita apie pasiruošimą gimdymui, gimdymo eigą, gimdymo nuskausminimo galimybes.
Rugsėjo 27 dieną 18 val. paskaita apie laiką po gimdymo, kūdikio priežiūrą, žindymą.

Maloniai kviečiame užpildyti registracijos formą, prisijungimo nuorodas išsiųsime rugsėjo 21-ą dieną.

https://forms.office.com/r/eiDNWDnx9i

Maloniai kviečiame į hibridinę 8-ąją tarptautinę krūties vėžio konferenciją “Krūtis tausojantis gydymas”, kuri įvyks 2022 m. rugsėjo 16 dieną viešbučio “Mercure Klaipeda City” konferencijų centre, Šaulių g. 28, Klaipėda. Konferencijoje pranešimus skaitys ir Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai.

Konferencija skirta – visų specialybių gydytojams.

Pažymėjimai –  konferencijos dalyviams bus išduoti 7 val. kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Konferencija yra nemokama, bet išankstinė registracija yra būtina.

Registracija ir programa: https://creativa.lt/event/locd3/ 

Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos, ambulatoriniuose konsultaciniuose ir kituose skyriuose užtikrinamas kontaktas su pacientais, kalbančiais anglų ir rusų kalbomis.

Ligoninės administracija

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) – pirmoji ir kol kas vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje įdiegta bei sėkmingai plėtojama robotinė chirurgija. Beveik per ketverius metus jau atlikta 750 operacijų – pagal šiuos skaičius KUL yra aktyviausias robotinės chirurgijos centras Europoje.

Kolegos stebisi iki šiol

KUL robotinė chirurgija vystoma trimis kryptimis: pilvo chirurgijos, urologijos ir ginekologijos. Ligoninėje surengtame moksliniame seminare gydymo įstaigos vadovai ir chirurgai aptarė nueitą kelią bei pasidžiaugė pasiektais rezultatais.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. V. Janušonis prisiminė nelengvą robotinės chirurgijos pradžią: tokia galimybe Lietuvoje pradėta domėtis 2015 metais, tačiau robotinės chirurgijos pradininkai pasaulyje (Da Vinči) nebuvo nusiteikę šia medicinos šaką plėtoti Rytų Europoje ar Lietuvoje.

Ligoninės vadovo strateginiai planai dėl robotinės chirurgijos įdiegimo uostamiestyje pildytis pradėjo 2017-aisiais, o jau 2018 metais lapkričio mėnesį KUL atlikta pirmoji robotinė operacija.

Pasak V. Janušonio, kolegos iš kitų didžiųjų šalies ligoninių iki šiol stebisi, kaip Klaipėdos universitetinės ligoninės komandai pavyko tapti robotinės chirurgijos pionieriais Baltijos šalyse. „Pasiruošimas robotinėms operacijoms, apimantis organizacinį, klinikinį ir mokslinį aspektus, yra jų sėkmės pagrindas. Robotinės chirurgijos įdiegimas ir vystymas KUL – proveržis Baltijos šalių medicinoje“, - pabrėžia ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Ligoninės darbuotojai stažavosi įvairiose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijoje. Prieš pat pirmąsias operacijas visa robotinės chirurgijos komanda praėjo būtinuosius mokymo kursus Italijoje, Milane, "Senhance" robotinės chirurgijos mokymo centre. 

Įsibėgėjus robotinei chirurgijai numatomos ir plėtros galimybės. Svarstoma, kad ateityje ligoninėje galėtų atsirasti dar viena robotinė sistema. Pasekti Klaipėdos universitetinės ligoninės pėdomis jau planuoja didžiosios šalies klinikos, paskelbusios konkursus robotinės chirurgijos aparatūrai įsigyti.

Pasiekimai džiugina

Robotinę chirurgiją ligoninėje atlieka specializuota gydytojų komanda: tikslingai apmokyti pilvo chirurgai, urologai ir ginekologai, su šios chirurgijos anestezijos ypatybėmis susipažinę anesteziologai, operacinės slaugytojos - instrumentatorės.

Pasak KUL Chirurgijos departamento, robotinės chirurgijos programos vadovo prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, robotinė chirurgija viltis pateisino visose trijose srityse ir turi nemažai pranašumų prieš tradicinę chirurgiją. „Atlikus 750 operacijas per jas nemirė nė vienas pacientas – tai didžiulis pasiekimas. Galime drąsiai teigti, kad po robotinių operacijų pacientai greičiau atsigauna, mažiau reikia nuskausminančių vaistų, trumpesnė jų gulėjimo ligoninėje trukmė, anksčiau grįžtama prie įprastinės gyvenimo veiklos. Nors pradžioje robotinės operacijos truko ilgiau, šiuo metu, robotinių operacijų trukmė nebesiskiria nuo kitu būdu atliekamų tokių pačių operacijų“, - apžvelgia prof. habil. dr. N. E. Samalavičius.  

Klaipėdos universitetinė ligoninė – pirmoji ir kol kas vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje bei Baltijos šalyse, kurioje yra įdiegta ir įsisavinta robotinė chirurgija. Čia robotinės operacijos atliekamos nuo 2018 metų lapkričio 19 dienos. Jau atliktos 750 robotines operacijos – pilvo chirurgijoje, ginekologijoje ir urologijoje.

                                                                   Mokslinis seminaras

                                    Klaipėdos universitetinė ligoninė, I korpusas, didžioji salė

                                                           Liepojos 41, Klaipėda

                                           Pirmosios 750 robotinių operacijų Lietuvoje

                                                                          2022 08 11

14.00 – 14.05 Įžanginis žodis. prof. Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas

14.05 – 14.15 Robotinė pilvo chirurgija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. prof. Narimantas Samalavičius, chirurgijos departamento vadovas.

14.15  - 14.25 Robotinė ginekologinė chirurgija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.  Raimundas Šiaulys, ginekologijos skyriaus vedėjas.

14.25  - 14.35 Robotinė urologinė chirurgija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Raimundas Venckus, urologijos skyriaus vedėjas.

14.35-14.50 Robotinių operacijų tarptautinis TRUST registras ir naujos Senhance robotinės sistemos galimybės naudojant dirbtinį intelektą (Berlynas, Vokietija).

Skyriuose, kur gydomi COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantys pacientai, pacientai lankomi gydančio gydytojo, suderinus su skyriaus vedėju, leidimu:

• tik labai sunkios ir terminalinės būklės pacientai;
• kiekvieną savaitės dieną nuo 11:00 val. iki 12:00 val., nuo 17:00 val. iki 18:00 val.;
• pacientai lankomi iki 10 min., ne dažniau kaip du kartus per savaitę;
• lankyti vienu metu gali tik vienas asmuo;
• lankyti gali tik asmuo, dėvėdamas  asmens apsaugos priemones (vienkartinę medicininę kaukę).

Kituose stacionaro skyriuose pacientai lankomi gydančio gydytojo leidimu:

• Lankymo laikas kiekvieną savaitės dieną nuo 11:00 val. iki 12:00 val. ir nuo 17:00 val. iki 19:00 val.
• Lydėti ir lankyti vienu metu gali tik vienas asmuo.
• Pacientai lankomi iki 15 min., ne dažniau kaip tris kartus per savaitę.

•  Lankyti gali tik asmuo, dėvintis vienkartinę medicininę kaukę (išskyrus jaunesnius nei 6 m.)

•   Prašome laikytis rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.

Pacientą gali lankyti (visuose skyriuose) tik asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus:

• neturintys ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomų (pvz. karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas).

• prieš patekdamas į skyrių ir išeidamas iš jo lankytojas privalomai dezinfekuoja rankas.
• Siekiant išvengti COVID-19 ligos plitimo, maisto toksikoinfekcijos, pacientui atnešti tik būtinus daiktus (medikamentai, įkrovikliai,
higienos priemonės, avalynė ir kt.).
• Nenešti pacientui greitai gendančių, kuriems reikalingas temperatūros režimo užtikrinimas, maisto produktų!

Pateiktų pasiūlymų įgyvendinimas.

Atsirandant daugiau žinių apie genus ir polinkį sirgti kai kuriomis onkologinėmis ligomis, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bendradarbiavimas tarp gydytojo genetiko ir dermatologo tampa vis glaudesnis. Net ketvirtadalis pas pastarąjį specialistą apsilankančių pacientų sulaukia pasiūlymo apsilankyti pas gydytoją genetiką, kartais – ir su šeimos nariais.

Ką slepia genai?

 „Kai pacientas ateina apgamų patikrai, įprastai klausiama, ar koks nors apgamas buvo operuotas, ar nustatytas vėžinis susirgimas, ar kas nors šeimoje serga melanoma, odos ar kitų lokalizacijų vėžiu. Šito klausiama neatsitiktinai, nes tie patys genai atsakingi už odos ir kitų – inkstų, šviesiųjų ląstelių, centrinės nervų sistemos – vėžius“, – paaiškino Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Infekcinių ligų departamento vadovė, Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja, gydytoja dermatologė Jolanta Česienė.

Pasak gydytojos, kai jaunam pacientui iki 50 metų nustatoma melanoma – pavojinga odos vėžio forma, labai svarbu išsiaiškinti šeimos anamnezę, nes galbūt tą patį geną paveldėjo vaikai ar kiti paciento artimieji. Būtent tokiais atvejais itin svarbiu tampa bendradarbiavimas su gydytoju genetiku, kuris pacientui ar jo artimiesiems atlieka genetinius tyrimus ir nustato genus, atsakingus už kitų lokalizacijų vėžį.

KUL Diagnostikos departamento Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja, gydytoja genetikė dr. Jūratė Gruodė atkreipia dėmesį, kad jei tarp šeimos narių iki 50 metų yra sergančiųjų ne tik odos, bet ir kitų lokalizacijų vėžiu, ypač kiaušidžių ar krūties, gydytojui dermatologui tai – kaip signalas suklusti, nes galbūt šios šeimos nariams reikalingi genetiniai tyrimai. Pasak genetikės, sergant melanoma taip pat svarbu atlikti naviko molekulinius tyrimus, padedančius parinkti tolesnį gydymą.

Kviečiame į nemokamus nuotolinius mokymus „Pirminių onkologinių pacientų srautų valdymas“. Pagrindinis mokymų tikslas  - pristatyti pokyčius dėl pirminių onkologinių pacientų srautų valdymo optimizavimo specializuotą onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose ir supažindinti su onkologinių ligonių sveikatos priežiūros ypatumais.

Mokymuose bus pristatomas LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu tvirtinamas Onkologinių pacientų pirmenybinių srautų valdymo organizavimo ir įgyvendinimo modelis ir pirminių onkologinių pacientų srautų valdymo optimizavimas, onkologinių ligų diagnostika, šeimos gydytojo vaidmuo, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, psichosocialiniai aspektai ir kt.

Mokymai skirti asmens sveikatos priežiūros specialistams: akušeriams (visos profesinės kvalifikacijos), bendrosios praktikos slaugytojams (visos profesinės kvalifikacijos), medicinos gydytojams (šeimos gydytojams, vidaus ligų gydytojams, vaikų ligų gydytojams, akušeriams ginekologams, chirurgams ir specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos priežiūros specialistams).

Susidomėjusius kviečiame registruotis iki š. m. liepos 18 d., registracija vykdoma paspaudus nuorodą: registracija 
Mokymai bus vykdomi š. m. liepos 19 - 26 d. nuotoliniu būdu. Per numatytą laikotarpį, išklausius visas 8 val. paskaitas, bus išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas. Prisiregistravus, bus atsiunčiama mokymų nuoroda ir dalyvio anketa. 

Organizatoriai: Klaipėdos universitetinė ligoninė, Vilniaus universitetas, BĮ Nacionalinis vėžio institutas.

Mokymai yra vykdomi įgyvendinant projektą „Pacientų, kuriems įtariama onkologinė liga, srautų valdymo optimizavimas specializuotą onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose“  Nr. 08.4.2-ESFA-V-619-02-0001

Galimybė dirbti pagal profesiją Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) trims gydytojoms: neonatologei Olgai Trostenko, ginekologei Irinai Zylinai ir medicinos biologei Julijai Chez labai svarbi ne tik profesine prasme. Anot jų, šis darbas  padeda atitraukti mintis nuo gimtoje šalyje vykstančio karo baisumų ir nepalūžti.  Klaipėdos universitetinė ligoninė, berods, pirmoji gydymo įstaiga uostamiestyje pagal profesiją įdarbinusi karo pabėgėles. Ukrainietės buvo maloniai nustebintos aukšta ligoninėje teikiamų paslaugų kokybe bei modernia įranga, puikia atmosfera tarp kolegų ir pacientų. 

„Į ligoninės kasdienybę vis labiau įsiliejančios ukrainietės džiugina ne tik profesionalumu. Neįmanoma nepastebėti jų stiprybės, nuoširdumo palaikant santykį su kolegomis, ir motyvacijos atliekant savo darbą. Gydytojui pradėti dirbti kitoje valstybėje yra didžiulis stresas – juk sveikatos priežiūros sistemos, reikalavimai skiriasi. Tačiau labai džiaugiamės, kad mūsų darbuotojų gretas papildė kolegos iš Ukrainos ir daugiaprofilinėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tęsia profesinį kelią“, - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas prof. habil.dr. Vinsas Janušonis.

Ilgesnės marškinėlių rankovės, surišti plaukai, kelnės vietoje norimo sijono, šviesesnių spalvų drabužiai, ant kurių ne taip ryškiai matosi pleiskanos – visa to, ypač vasarą, turi griebtis iki 120 tūkst. žvyneline (psoriaze) Lietuvoje sergančiųjų. Ši lėtinė, uždegiminė, nenuspėjamos eigos ir nuolat pasikartojanti odos liga negydoma gali labai apsunkinti gyvenimą. Visgi daugeliui pacientų modernus ir vis plačiau Lietuvoje prieinamas gydymas leidžia prisiminti, ką reiškia švari ir sveika oda. 

„Trečdalis pacientų serga vidutine ir sunkia ligos forma, ir liūdniausia, kai jie nesikreipia į gydytojus profesionalios pagalbos. Žmonės mano, kad tai brangu, bus sugaišta daug laiko, o rezultatai menki. Todėl kai gatvėje pamatau žmogų su psoriazės paženklintomis alkūnėmis, norisi prieiti ir papasakoti, kad šiandien gydytojai tikrai gali padėti. Džiaugiuosi, kad moderniausias gydymas jau prieinamas ir Klaipėdos krašte – gydymą biologiniais vaistais gali skirti ne tik VUL Santaros klinikų ar Kauno klinikų dermatovenerologai, bet ir Klaipėdos universitetinės bei Respublikinės Klaipėdos ligoninių gydytojai“, – pabrėžia Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Infekcinių ligų departamento vadovė Jolanta Česienė. 

Perpus greitesnis sprendimas

Psoriazės gydymas priklauso nuo jos sunkumo. Lengva psoriazė dažniausiai gydoma vietinio poveikio priemonėmis. Vidutine ir sunkia psoriaze sergantiems pacientams skiriamas sisteminis gydymas – tradiciniais cheminiais vaistais ar biologine terapija. Jau šiandien Lietuvoje gali būti skiriamas gydymas naujos kartos biologiniais medikamentais – Sveikatos apsaugos ministro įsakymu pakeitus psoriazės gydymo tvarką, nuo 2022 m. kovo mėn. 30 d. biologiniai medikamentai gali būti skiriami po 3 mėnesių gydymo metotreksatu. Iki šiol įprastas privalomo gydymo cheminiais vaistais terminas buvo 6 mėnesiai. J. Česienės teigimu, šie pažangiausi vaistai sergantiems vidutine ar sunkia psoriaze gali sugrąžinti sveiką odą ir visavertį gyvenimą.

„Kai ateina vidutine ar sunkia psoriazės forma sergantis pacientas, sudarome jam gydymo planą ir dėliojame gydymo taktiką. Pirmiausia skiriami vietiniai vaistai su fototerapija, tada, nesant pagerėjimo, skiriamas metrotreksatas. Vertiname, ar jis veikia ir ar pacientas gerai toleruoja šį vaistą dėl jo toksinio poveikio. Dabar, neveikiant cheminiams vaistams, dvigubai greičiau galėsime pereiti prie kito žingsnio – nebereikės žmogaus pusmetį įtikinėti dar pakentėti, o gal bus geriau“, – kalbėjo (KUL) Infekcinių ligų departamento vadovė.

Tiesa, gydytoja pabrėžia, kad biologinė terapija skiriama atsižvelgiant į įvairias taisykles, o ir prireikia jos ne visiems – tą nusprendžia specialistai, atsižvelgdami į daug ligos faktorių.

Tradiciškai kviečiame į nuotolinį susitikimą su Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos klinikos akušerėmis pokalbiui apie gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Labai džiaugiamės, kad jungiasi gausus būrys klausytojų. 
Liepos 21-ą 18 val. pokalbis apie gimdymą.
Liepos 22-ą 12 val. pokalbis apie pogimdyminį laikotarpį ir žindymą.
Registracijos formos nuoroda:
https://forms.office.com/r/r5Je8iG1S4
Prisijungimo nuorodas gausite susitikimų išvakarėse.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, informuojame, jog 2022 m. birželio 21 d. buvo pasirašytas viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės, viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir viešosios įstaigos Palangos reabilitacijos ligoninės  reorganizavimo sąlygų aprašas.

Reorganizavimas vykdomas siekiant didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pacientams, optimizuojant teikiamų paslaugų struktūrą ir jų pasiskirstymą, racionaliai naudojant ir paskirstant finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūrinius išteklius, siekiant sudaryti sąlygas mokslo vystymui ir sveikatos priežiūros specialistų rengimui, tobulinimui bei perkvalifikavimui. Reorganizavimo proceso veiksmai vykdomi, siekiant užtikrinti reorganizavimo eigos sklandumą, efektyvumą, ekonomiškumą, operatyvumą ir bendradarbiavimą.

Reorganizavime dalyvaujančios viešosios įstaigos: Klaipėdos universitetinė ligoninė (juridinio asmens kodas – 190468035; buveinės adresas – Klaipėda, Liepojos g. 41; duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre), Klaipėdos jūrininkų ligoninė (juridinio asmens kodas – 191340469; buveinės adresas – Klaipėda, Liepojos g. 45; duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre), Palangos reabilitacijos ligoninė (juridinio asmens kodas – 152696784; buveinės adresas – Palanga, Vytauto g. 153; duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre).

Reorganizavimo sąlygų pagrindu įstaigos yra reorganizuojamos pagal LR CK 2.97 straipsnio 4 dalį sujungimo būdu, sujungiant reorganizuojamas įstaigas, kurios po reorganizavimo baigs savo veiklą kaip savarankiški juridiniai asmenys, į viešąją įstaigą Klaipėdos universiteto ligoninę, kuri pradės veiklą po reorganizavimo ir kuriai po reorganizavimo pereis visas reorganizuojamų įstaigų turtas, teisės ir pareigos.

Po reorganizavimo veiklą baigiančios viešosios įstaigos: Klaipėdos universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Palangos reabilitacijos ligoninė.

Po reorganizavimo bus įsteigta ir veiklą pradės nauja  įstaiga - Viešoji įstaiga Klaipėdos universiteto ligoninė, kurios buveinės adresas – Klaipėda, Liepojos g. 41, duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. 
Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai viešajai įstaigai 2023-01-01.

Su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos įstatų projektu ir praėjusių trejų finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniais arba metinėmis ataskaitomis susipažinti galima interneto svetainėse: www.kul.lt bei Klaipėdos universitetinės ligoninės buveinės adresu: Liepojos g. 41., Klaipėda.

Reorganizavimo sąlygų aprašas.
Klaipėdos universiteto ligoninės įstatų projektas.
Finansinių metinių ataskaitų rinkiniai pateikti šioje svetainėje ataskaitų skiltyje.

Šiandien Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis, Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Romantė Aleknavičienė ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius  prof. dr. Jonas Sąlyga pasirašė šių įstaigų reorganizavimo sąlygas ir būsimos Klaipėdos universiteto ligoninės įstatų projektą. Tai reiškia, kad faktiškai nuo šiandien prasidėjo reorganizavimo procesas.

Sveikatos apsaugos ministerijai išduotas Klaipėdos universitetinės ligoninės dalininko pažymėjimas. Vietoj Klaipėdos savivaldybės tarybos ligoninės dalininku Sveikatos apsaugos minsiterija bus įregistruota nuo pirmadienio. 

Dalininko įnašas – 1 243 259,84 eurų.

Teisės aktai, reglamentuojantys įnašo perdavimą – 2022 m. vasario 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-35 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės – viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės dalininkės – turtinių ir neturtinių teisių perdavimo valstybės nuosavybėn“, 2022 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, turto perėmimo valstybės nuosavybėn ir sutikimo reorganizuoti viešąją įstaigą Klaipėdos universitetinę ligoninę, viešąją įstaigą Palangos reabilitacijos ligoninę ir viešąją įstaigą Klaipėdos jūrininkų ligoninę“, 2022 m. gegužės 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, perduodamų valstybės nuosavybėn, perdavimo ir priėmimo aktas.

Išgirdus diagnozę „Jums - krūties vėžys“, dažną moterį, gyvenančią mažame miestelyje šalies pakrašty, be visų klausimų apie ligą ir gydymą, kamuoja įkyrios mintys, kad geriausias gydymo galimybes jai veikiausiai gali pasiūlyti tik Vilnius. Anaiptol! Kaip teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtų chirurgijos sektoriaus vedėjas, gydytojas chirurgas Donatas Petrauskas, Vakarų Lietuvos regione gyvenančios pacientės retai važiuoja gydytis kitur. Moterys tiesiog žino, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gaus visą reikalingą gydymą.

Kuo stiprus Jūsų sektorius?

Krūties navikai turėtų būti tiriami, gydomi ir operuojami tik specializuotame Krūtų chirurgijos centre, turinčiame visą reikalingą diagnostinę įrangą, atitinkamo lygio patologijos laboratoriją, patyrusių specialistų komandą.

Mūsų ligoninėje visa tai yra. Nuo tada, kai buvo įkurtas Krūtų chirurgijos sektorius, per daugiau nei dešimt metų su kolegomis sukaupėme didžiulę patirtį gydami krūties auglius, atlikdami tausojamąsias, šalinimo, plastines ir rekonstrukcines krūties operacijas.

Taikome visas pažangiausias krūtų susirgimų diagnostines technologijas, kaip antai echoskopiją, kompiuterinę mamografiją, mamografiją su navigacine sistema, magnetinio rezonanso tomografiją, scintigrafiją ir pan., darome audinių patologijos, imunohistocheminius bei genetinius tyrimus.

Ligoninėje jau ne vienerius metus veikia ir vienas moderniausių regione mamografijos ir tomosintezės aparatų. Jis leidžia diagnozuoti labai mažus, iki 2-3 milimetrų, navikus ir atlikti jų stereotaksines biopsijas.

Taip pat atliekame sarginio limfmazgio biopsiją naudodami radioaktyvius izotopus, todėl daugeliui moterų nereikia šalinti pažasties limfmazgių. Tai leidžia sumažinti komplikacijų dažnį, pacientės išvengia rankos patinimo, peties sąnario skausmo ir judesių sutrikimo, nenusilpsta rankos jėga.

Kalbant apie krūties vėžio gydymą, labai svarbu nepamiršti ir psichologinio aspekto - juk moteriai sveikti kartais padeda net ir paprasčiausias žinojimas, jog namai ne už kelių šimtų kilometrų, o visai šalia.

Esant galimybėms, tarp procedūrų ji gali grįžti namo, ją dažniau aplanko artimieji. Jei atvirai, Vakarų Lietuvoje gyvenančios pacientės retai važiuoja gydytis kitur. Moterys tiesiog žino, kad pas mus gaus visą reikalingą gydymą.

„Nuo tada, kai buvo įkurtas Krūtų chirurgijos sektorius, su kolegomis sukaupėme didžiulę patirtį gydydami krūties auglius, atlikdami tausojamąsias, šalinimo, plastines ir rekonstrukcines krūties operacijas“, - pasakoja gydytojas chirurgas D. Petrauskas.

Šiandien Klaipėdos universitetinės ligoninės kapelioną Vladą Gedgaudą kolegos pasveikino garbaus jubiliejaus proga.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil.dr. Vinsas Janušonis dėkojo kapelionui  už bendrystę, įkvepiantį ir reikalingą darbą, už atsidavimą  ir nuoširdumą bendraujant su kiekvienu žmogumi, už pamokslus, kurie iš kapeliono  širdies išplaukia ir nukeliauja į kiekvieno žmogaus širdį.  „Mes tikrai labai laimingi, kad Jūs esat, ir linkime stiprybės, kantrybės, puikios sveikatos, džiugių kasdienių akimirkų!"

Gimtadienio proga kapelionas V. Gedgaudas dalijosi įkvepiančiomis mintimis apie gyvenimą.

„Gyvenimas yra duotas, jo negali pasirinkti, nei kada, nei kur gimti. Gyvendamas pamažu pradedi suprasti, kad tai yra dovana. Žinoma, jeigu jis nepasiseka, tada galvoji kodėl jis man, tačiau, kada sekasi - dėkoji. Mes gimstame su savo prigimtimi, kuri gali būti linkusi į optimizmą arba į pesimizmą. Atrodo, kad prigimties negali pakeisti, tačiau tai netiesa. Kol nori ką nors pagerinti, prašviesinti, nustebinti, kol sieki mylėti ir atleisti, tol gali sakyti, kad gyveni tikrą gyvenimą. Jeigu tave supa juodi debesys, tada privalai ieškoti išeities, kaip juos prablaškyti. Yra sugalvota daug taisyklių, kaip reikia elgtis, tačiau tu privalai atrasti tau tinkamiausią būdą. Tada pamatysi, jog gali pakeisti savo tamsiąją egzistencijos prigimties pusę. Nebus lengva, tačiau tai yra įmanoma, daugelis tai gali patvirtinti. Vienas mąstytojas yra pasakęs: "Tau yra duodamas lengvas, visko pertekęs gyvenimas ir duodamas reikalaujantis darbo ir pastangų, pavojingas, pilnas iššūkių ir sunkumų gyvenimas. Ką renkiesi?" Visi mes norime rinktis lengvą gyvenimą, tačiau jis gali suteikti tik ištižimą ir neveiklumą.  Per patirtus sunkumus mes išmokstame kaip reikia nepalūžti, nugalėti ir sustiprėti. Kas geba įveikti blogį, tas tampa stipresnis. Tam tikra prasme, tie kurie susidūrė su blogiu ir nepalūžo, tie yra stipresni. Kadangi gyvenimas yra duotas, tai ir mirtis taip pat ateina savo laiku. Gyvenimas tau buvo duotas tam, kad gebėtum ją pasitikti. Be Dievo gyvensi tik šiapus ir visos taisyklės tau galios kaip ir kiekvienam, su Dievu gyvensi ir anapus, ir tau bus pridėtos amžinos taisyklės, kurios tęsis ir kitame gyvenime. Kai tai suprasi ir įgyvendinsi beveik tapsi išmintingas..."

Įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ numatytos investicijos į infekcinių ligų klasterio kompetencijos centrų modernizavimą ir reikalingos įrangos įsigijimą penkiuose didžiausiuose miestuose. Lėšos skirtos neatsižvelgiant į ligoninių pavaldumą.

Klaipėdos universitetinei ligoninei infekcinių ligų korpuso renovacijai bei reikalingos įrangos ir technologijų įsigijimui skirta 16 mln. eurų. Šio projekto planuojama pabaiga - 2024 metų gruodžio 31 d. 

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra vienas iš infekcinių ligų klasterio kompetencijos centrų, kuriame gydomi Vakarų Lietuvos pacientai, sergantys infekcinėmis ir Covid-19 ligomis. 

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra paslaugų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir visų kitų ligų bei sveikatos sutrikimų teikimą organizuojanti Klaipėdos ir Tauragės apskrityse asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

Ligoninėje per visą pandemijos laikotarpį gydyti 3 247 Covid-19 sergantys pacientai, ambulatoriškai konsultuoti 1 352 pacientai. 

Ligoninės molekulinės diagnostikos laboratorijoje iš viso, per pandemijos laikotarpį, atlikta 375 416 Covid-19 PGR tyrimų, nustatyti 53 897 teigiami atvejai.

 „Džiaugiamės, kad įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ paskirtos investicijos ligoninės infekcinių ligų centro modernizavimui ir reikalingos įrangos įsigijimui. Dėkojame Sveikatos apsaugos ministerijai, kad neatidėliojant dar 2022 metų pradžioje, operatyviai rūpinasi Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinių ligų gydymo materialinės bazės atnaujinimu ir plėtra.

Operatyvus lėšų skyrimas Klaipėdos universitetinei ligoninei leis sumažinti lėšų dalį, planuojamą ligoninės renovacijai  iš Klaipėdos miesto savivaldybės  ir kitų fondų. Ligoninė intensyviai tęsia investicinio projekto įgyvendinimo darbus“, - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.