KUL atliktos itin sudėtingos stemplės operacijos

2026 11 12
KUL atliktos itin sudėtingos stemplės operacijos

Minimaliai invazinė chirurgija sparčiai plečia savo galimybes gydant sudėtingiausias krūtinės organų ligas. Tai patvirtina Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) sėkmingai atliktos dvi sudėtingos torakoskopinės stemplės operacijos. Vienu atveju chirurgams pavyko išgelbėti paciento gyvybę po spontaninio stemplės plyšimo ir išsivysčiusio pūlingo tarpuplaučio uždegimo, kitu – minimaliai invaziniu būdu pašalinti stemplės divertikulą, daugelį metų sukėlusį rijimo sutrikimus.

Gyvybei pavojinga būklė – kiekviena valanda buvo lemiama

Kaip pasakojo KUL krūtinės chirurgas Paulius Radziminskas, į ligoninę skubos tvarka buvo atvežtas maždaug 40 metų pacientas, kuriam diagnozuotas spontaniškas stemplės plyšimas – vadinamasis Boerhaave sindromu. Pasak gydytojo, tai reta, tačiau viena pavojingiausių virškinamojo trakto būklių, dažniausiai išsivystanti po itin stipraus vėmimo. Dėl staiga padidėjusio slėgio plyšta visi stemplės sienelės sluoksniai, o per atsiradusį defektą skrandžio turinys patenka į tarpuplautį ir sukelia sparčiai progresuojantį pūlingą uždegimą – mediastinitą. Neoperuojant uždegimas ūmiai išplinta, sukelia sepsį, dauginį organų nepakankamumą ir mirtį, todėl ankstyva diagnostika bei skubi chirurginė pagalba yra gyvybiškai svarbūs kaip galima anksčiau.

Į KUL pacientas pateko praėjus beveik parai nuo stemplės plyšimo, kai jau buvo išsivystęs pūlingas tarpuplaučio uždegimas, bei pleurų pūlingas uždegimas. Paciento stemplėje buvo susiformavęs maždaug dviejų centimetrų plyšimas. Per jį į tarpuplautį patekęs skrandžio turinys sukėlė plačiai išplitusį pūlingą uždegimą.

Pasirinko tausojantį gydymo būdą

„Tai yra viena pavojingiausių būklių, su kuriomis susiduriame. Jei pacientas neoperuojamas per pirmąsias 24 valandas, išgyvenamumo tikimybė smarkiai mažėja, o kiekviena papildoma delsimo valanda dar labiau blogina prognozę. Pacientas į ligoninę pateko jau labai sunkios būklės, ir nors esant tokiai diagnozei dažniausiai atliekama didelės apimties atvira krūtinės ląstos operacija – torakotomija, dėl itin sunkios paciento būklės pasirinkau minimaliai invazinę torakoskopinę operaciją. Atvira operacija tokiam pacientui būtų reiškusi dar didesnę chirurginę traumą, todėl nuspręsta taikyti minimaliai invazinį gydymą, torakoskopija, su stemplės  defekto plastika“, – pasakoja gydytojas.

Operacija truko apie dvi valandas. Jos metu buvo kruopščiai išvalytas pūlingo uždegimo židinys, pašalinti infekuoti audiniai, išdalintas stemplės apatinis trečdalis, lokalizuotas ir hermetiškai susiūtas stemplės defektas.

Pasak chirurgo, tokio sudėtingumo stemplės operacijos reikalauja didelės patirties, nes stemplė yra vienas sunkiausiai gyjančių organų, o komplikacijos gali būti ypač pavojingos.

„Po tokių operacijų visada vyksta intensyvi kova dėl paciento gyvybės, taikomas kompleksinis gydymas intesyvios terapijos skyriuje, stebima jo būklė. Laimei, infekciją pavyko suvaldyti“, – sako P. Radziminskas.

Sudėtinga stemplės operacija – divertikulo pašalinimas

 KUL Krūtinės chirurgijos skyriuje buvo atlikta ir dar viena sudėtinga minimaliai invazinė operacija.

Pacientui buvo diagnozuotas apatinio ir vidurinio stemplės trečdalio divertikulas – stemplės sienelės išsigaubimas, kuriame kaupiasi maistas ir kuris ilgą laiką sukėlė rijimo sutrikimus.

Anksčiau vyras jau buvo operuotas dėl diafragmos stemplinės angos išvaržos, tačiau po  kontrolinių kompiuterinės tomografijos tyrimų metu paaiškėjo, papildoma disfagijos priežastis – apatinio trečdalio stemplės divertikulas.

„Divertikulas yra tarsi papildoma kišenė stemplėje. Į ją patenka maistas, todėl pacientui tampa sunku ryti. Ilgainiui tai blogina gyvenimo kokybę, gali sukelti uždegimą ar net rimtesnes komplikacijas. Pacientui atlikus torakoskopinę stemplės divertikulo rezekciją, po šešių dienų atliktas kontrastinis tyrimas patvirtino, kad stemplė sugijo sandariai,  pacientui buvo leista valgyti ir gerti. Septintą pooperacinę dieną jis išvyko namo“, – aiškina gydytojas P.Radziminskas.

Minimaliai invazinė chirurgija – vis daugiau galimybių pacientams

Pasak P. Radziminsko, abu atvejai atspindi sparčią minimaliai invazinės krūtinės chirurgijos pažangą.

„Tokios operacijos reikalauja didelės komandos patirties. Minimaliai invazinės technologijos leidžia sumažinti chirurginę traumą, greičiau atkurti paciento funkcijas ir suteikia daugiau galimybių sparčiam ir sėkmingam gydymui nei tradicinė atvira operacija“, – sako gydytojas.

Jis pabrėžia, kad minimaliai invazinė krūtinės chirurgija KUL nuolat tobulėja.

KUL Komunikacijos tarnyba

Paskutinį kartą redaguota: 2026-11-12 15:17:06
Prenumeruoti naujienlaiškį