Projektai

Projektas Nr. 09-011-P-0001 „Klaipėdos universiteto ligoninės skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugų kokybės užtikrinimas“

 Viešoji įstaiga Klaipėdos universiteto ligoninė įgyvendina projektą Nr. 09-011-P-0001 „Klaipėdos universiteto ligoninės skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugų kokybės užtikrinimas“, kurio tikslas – pagerinti skubiosios medicinos pagalbos bei intensyviosios terapijos paslaugų teikimo kokybę ir prieinamumą VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje, pasirengti ekstremaliųjų situacijų atvejais užtikrinti efektyvų šių paslaugų teikimą.

Problemos, kurias sprendžia projektas:

• COVID-19 pandemija išryškino sveikatos priežiūros įstaigų trūkumus, įskaitant KUL, organizuojant ir teikiant pagalbą infekcinėmis ir kitomis ligomis sergantiems pacientams.
• Esama ligoninės infrastruktūra (Skubiosios medicinos pagalbos skyrius ir intensyviosios terapijos skyrius) neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų.
• Skubioji medicinos pagalba teikiama 4 skirtingose vietose, o tai neleidžia efektyviai užtikrinti reikalingų išteklių ir gaištamas laikas pervežant pacientus.
• Nepakankamas patalpų išplanavimas ir plotas, ypač skubiosios medicinos pagalbos skyriuose, neleidžia atskirti pacientų srautų ir užtikrinti infekcijų kontrolės.
• Intensyviosios pagalbos teikimui trūksta būtinų patalpų, o esamų patalpų plotas yra per mažas, todėl kyla rizika pacientų sveikatai ir gyvybei.
• Klaipėdos regione auga skubiosios medicinos pagalbos ir stebėjimo paslaugų paklausa.

Projekto veiklos ir rezultatai:

• Projekto metu numatoma naujo dviejų aukštų pastato su rūsiu statyba, kuris bus sujungtas su esamais ligoninės pastatais.
• Pirmame aukšte bus įkurtas Skubiosios medicinos pagalbos skyrius (SMPS), o antrame aukšte – Intensyviosios terapijos skyrius (24 lovos).
• Planuojama, kad bendras pastato plotas bus apie 4584 m2.

 Tikslinė grupė:

• Klaipėdos regiono gyventojai.
• Skubiosios medicinos pagalbos, stebėjimo, intensyviosios terapijos paslaugas gaunantys pacientai.
• Sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys SMPS ir intensyviosios terapijos skyriuje.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis:

Projekto veiklos bus vykdomos nuo 2025 m. kovo mėn. iki 2027 m. gruodžio mėn.

Finansavimas:

Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 10 327 533,00 EUR. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

PROJEKTAS NR. 09-033-P-0001 „NACIONALINĖS MEDICININIŲ VAIZDŲ ARCHYVAVIMO IR MAINŲ SISTEMOS IR JOS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ PLĖTRA“

Valstybės įmonė Registrų centras kartu su partneriais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Viešąja įstaiga Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, Viešąja įstaiga Respublikine Panevėžio ligonine bei Viešąja įstaiga Klaipėdos universiteto ligonine įgyvendina projektą  Nr. 09-033-P-0001 „Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų sistemos ir jos teikiamų paslaugų plėtra“ (toliau – Projektas).

Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“.

Projekto tikslas – padidinti nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų sistemos MedVAIS ir jos teikiamų elektroninių paslaugų efektyvumą.

Pagrindinė Projektu sprendžiama problema - esami MedVAIS funkcionalumai neatitinka jos naudotojų ir duomenų teikėjų – asmens sveikatos priežiūros įstaigų – poreikių. Sprendžiamą problemą lemia 6 pagrindiniai veiksniai:

• Funkcionalumų ribotumas.
• Techniniai veikimo trūkumai.
• Esamas medicininio vaizdo pateikimo algoritmas.
• Nelanksčios naudotojų teisių valdymo taisyklės.
• Talpos trūkumas saugoti naujų tipų medicininius vaizdus ir MedVAIS naudotis reikšmingam skaičiui naujų ESPBI IS naudotojų.
• Teisinio reguliavimo medicininių vaizdų srityje trūkumai.

Dėl šių veiksnių ne visi duomenys apie PSDF lėšomis apmokėtus medicininius vaizdus yra prieinami MedVAIS, dėl ko nėra užtikrinta prieiga prie jų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procesuose ar pakartotiniam naudojimui.

Projekto tikslinė grupė – gydytojai radiologai, radiologijos technologų, gydytojai, naudojantys medicininius vaizdus paciento sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procesuose, VLK ir SAM specialistai, sprendžiantys PSDF lėšų efektyvaus naudojimo klausimus, ir patys pacientai, kuriems sukuriami medicininiai vaizdai.

Planuojami Projekto pokyčio rezultatai:

Užtikrintas efektyvus visų Lietuvos Respublikos ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, naudojančių e. sveikatos produktus, MV saugojimas ir archyvavimas.

Sudaryta galimybė visoms viešojo sektoriaus Lietuvos Respublikos ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms susipažinti su visais paciento medicininiais vaizdais ir kurti juos.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. iki 2026 m. balandžio 30 d.

Projekto vertė – 8 285 841,51 Eur (iš jų 1 261 140,96 Eur PVM). Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

PROJEKTAS NR. 09-051-P-0001 „SKUBIOSIOS MEDICINOS PAGALBOS SKYRIŲ VEIKLOS EFEKTYVUMO IR KOKYBĖS UŽTIKRINIMO, STEBĖSENOS IR ANALIZĖS PLATFORMOS SUKŪRIMAS“
Valstybės įmonė Registrų centras kartu su partneriais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Viešąja įstaiga Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, Viešąja įstaiga Klaipėdos universiteto ligonine, Viešąja įstaiga Respublikine Vilniaus universitetine ligonine ir Valstybės duomenų agentūra įgyvendina projektą „Skubiosios medicinos pagalbos skyrių veiklos efektyvumo ir kokybės užtikrinimo, stebėsenos ir analizės platformos sukūrimas“, projekto kodas Nr. 09-051-P-0001.

Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“.
Projekto tikslas - padidinti skubiosios medicinos pagalbos teikimo efektyvumą ir veiklos kokybę diegiant informacinėmis technologijomis pagrįstus sprendimus.
Projektu siekiamos spręsti problemos:

• Greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) ir skubiosios medicinos pagalbos skyrių (toliau - SMPS) bendradarbiavimui skirtų ir visoje šalies teritorijoje vieningai naudojamų informacinių technologijų (toliau – IT) įrankių nėra sukurta, todėl abi bendradarbiaujančios pusės realiu laiku nesikeičia savo veiklos ir pacientų duomenimis;
• Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau - ESPBI IS) pacientų sveikatos duomenys nėra išsamūs ir optimaliai panaudojami gerinti skubiosios medicinos pagalbos teikimo efektyvumą ir veiklos kokybę;
• Savarankiškai skubiosios medicinos paslaugomis siekiantiems pasinaudoti pacientams trūksta informacijos apie SMPS veiklą;
• Nesukurti IT sprendimai vertinti ir stebėti SMPS veiklos kokybę ir efektyvumą.

Projekto tikslinės grupės:

• SMPS darbuotojai, kurių vykdomą veiklą siekiama efektyvinti užtikrinant praktinį skaitmeninių įrankių prieinamumą;
• Pacientai, kurie naudojasi SMPS teikiamomis paslaugomis;
• GMP darbuotojai, kurie tiesiogiai bendradarbiauja su SMPS;
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, atsakingi už SMPS veiklos efektyvumo stebėseną ir kontrolę.

Planuojami Projekto pokyčio rezultatai:

• Sukurtas naujas ESPBI IS modulis ASPĮ resursų ir kitiems veiklos duomenims tvarkyti;
• Sukurtas GMP gabenamų į SMPS pacientų medicininio rūšiavimo funkcionalumas, įskaitant pranešimų apie kritinės būklės pacientus inicijavimą ir perdavimą;
• Realizuotas GMP gabenamų pacientų planuojamo atvykimo laiko duomenų perdavimas SMPS funkcionalumas;
• Įgyvendintas GMP kortelės skaitmenizavimo II-asis etapas;
• Įgyvendintas elektroninės sveikatos istorijos santraukos, teikiamos GMP ir SMPS, realizavimas;
• Išplėtotas esveikata.lt portalas SMPS veiklai aktualiais duomenimis;
• Sukurtas validuotų SMPS veiklos kokybės ir efektyvumo rodiklių reikšmių ataskaitų formavimo ir saugojimo įrankis.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Projekto vertė – 4 553 368,32 Eur (iš jų PVM 467 115,06 Eur). Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

PROJEKTO „KLAIPĖDOS UNIVERSITETO LIGONINĖS FILIALO KLAIPĖDOS LIGONINĖS INFEKCINIŲ LIGŲ KLINIKOS KORPUSO
(PASTATO) MODERNIZAVIMAS IR PASLAUGŲ GERINIMAS“ NR. 09-002-P-0004

Projekto tikslas - pagerinti infektologinių paslaugų kokybę, infekcijų kontrolę ir plėtoti aukščiausio lygio infektologines paslaugas Klaipėdos apskrities, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių gyventojams.
Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2022m. gruodžio 19d.
Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2024 m. gruodžio 31 d.
Projekto vertė – 20065485,27 Eur. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „ Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
Įgyvendinus projektą KUL infekcinių ligų klinikoje bus:
1) modernizuotos ir praplėstos priėmimo skubios pagalbos skyriaus poskyrio patalpos;
2) padidintas infekcinių ligų lovų (įskaitant intensyvios terapijos bei specializuotų lovų) skaičius (įgyvendinus projektą infekcinių ligų lovų skaičius bus padidintas nuo 40 iki 120 (su galimybe praplėsti iki 200));
3) įkurtos hemodializės patalpos;
4) įkurtos atskiros operacinės ir gimdyklos patalpos;
5) įkurtas atskiras diagnostikos centras (laboratorija, kompiuterinė tomografija,
echoskopinė diagnostika, endoskopinė diagnostika, funkcinė diagnostika);
6) tinkamai įrengtos infekcinių ligų skyriaus patalpos, užtikrinant pacientų srautus (palatos, diagnostikos kabinetai, pagalbinės patalpos ir kt.); 7) įsigyta moderni medicininė ir kita įranga.

Planuojamas modernizuotos infrastruktūros talpumas – 8800 asmenų per metus (esant pandeminei situacijai, talpumas gali būti padidintas iki 11800 asmenų per metus). Išsprendus KUL infekcinių ligų klinikos infrastruktūros problemas bus pagerinta infektologinių paslaugų kokybė, jų prieinamumas beveik 402 tūkst. Klaipėdos apskrities, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių gyventojams (2023 m. pradžios duomenimis), bus sudarytos saugios ir patogias darbo sąlygos personalui.

Projektas Nr. 09-039-P-0001 „Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos platforma“

Valstybės įmonė Registrų centras kartu su partneriais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Viešąja įstaiga Vilniaus universiteto ligonine Santaros
klinikomis, Valstybės duomenų agentūra, viešąja įstaiga Respublikine Panevėžio ligonine bei viešąja įstaiga Klaipėdos
universiteto ligonine įgyvendina projektą Nr. 09-039-P-0001 „Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos
platforma“ (toliau – Projektas).
Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti
sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“.
Projekto tikslas – projekto metu siekiama didinti klasterių veiklos efektyvumą, tvarkant klasterių veiklos
kokybės rodiklius, įgalinant duomenimis pagrįstų sprendimų priėmimą bei duomenų pakartotinį naudojimą sveikatos
priežiūros paslaugų kokybei gerinti.
Pagrindinės Projektu sprendžiamos problemos:
• Esama klasterių veiklos kokybės rodiklių valdymo sistema nesukuria prielaidų gerinti aktyvaus gydymo
kokybę.
• Klasterių veiklos kokybės rodiklių apskaičiavimo, jų validavimo, analizės, palyginimo, informavimo ir
pakartotinio naudojimo funkcionalumai nėra realizuoti nei ESPBI IS nei klasterių HIS nei kitoje informacinėje sistemoje.
• Klasterių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ), Greitosios medicinos pagalbos ir kitos
sveikatos sistemoje dalyvaujančios institucijos patiria reikšmingas laiko sąnaudas atlikdamos klasterių veiklos rodiklių
apskaičiavimo ir jų ataskaitų teikimo užduotis.
Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 8 specializuoti medicininiai klasteriai: miokardo infarkto su ST segmento
pakilimu miokardo infarkto be ST segmento pakilimo, ūminio galvos smegenų insulto, intensyvios terapijos ir priežiūros,
onkologinių ligų, sunkių traumų, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių ir organų donorystės paslaugų. Kiekvieno klasterio
veiklos vertinimą atlieka klasterio valdymo komitetas, kurio sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos
ministras. Klasterių valdymo komitetų išvados toliau teikiamos Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri atitinkamai formuoja
valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, nustato
asmens sveikatos priežiūros veiklos poreikius, sveikatos priežiūros išteklius, sveikatos priežiūros prieinamumo, kokybės
reikalavimus.
Projekto tikslinė grupė – projekto metu pagerintų viešųjų paslaugų vartotojai, klasterinių ASPĮ vadovybė,
medicinos ir administracinis personalas, klasterių komitetų ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, mokslininkai.
Planuojami Projekto pokyčio rezultatai:
• Bus sudaryti optimalūs 8 klasterių veiklos kokybės rodiklių rinkiniai.
• Bus identifikuoti kintamieji, reikalingi nustatant atnaujintų klasterių veiklos kokybės rodiklių reikšmes.
• Bus unifikuoti klasterinių ASPĮ veiklos etapai ir juose sukuriami duomenys, dalyvaujantys nustatant
klasterių rodiklių reikšmes.
• Bus klasterių veiklos kokybės rodiklių reikšmių nustatymui reikalingi kintamieji tvarkomi ESPBI IS.
• Bus visuose klasterių APSĮ informacinėse sistemose pagal unifikuotus reikalavimus skaitmeniniu būdu ir
formatu sukuriami klasterių veiklos kokybės rodiklių reikšmių nustatymui reikalingi kriterijai.
• Bus automatizuotai skaičiuojamos klasterių veiklos rodiklių reikšmės.
• Bus klasterių veiklos rodiklių reikšmių ataskaitos formuojamos ir saugomos informacinėje sistemoje.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2026 m. balandžio 30 d.
Projekto vertė – 12 717 690,02 Eur (iš jų 1 071 151,52 Eur PVM). Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Projekto „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ infekcijų prevencijos ir valdymo
stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose modelio bandomasis diegimas
Higienos institutas vykdo projektą ,,Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ ir vienas
iš projekto uždavinių yra gerinti infekcijų prevencijos valdymą Lietuvos ligoninėse. Įgyvendinant šį
pažangos projektą, buvo parengtas „Infekcijų prevencijos ir valdymo stacionarinėse ASPĮ modelis“,
kurį išbandysime praktikoje.
2024 m. spalio 25 d. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė pasirašė valstybės biudžeto lėšų
naudojimo projekto „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ Infekcijų prevencijos ir valdymo
stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose modelio bandomojo diegimo sutartį, bandomojo
diegimo vertė siekia virš 141 tūkst. eurų.
Modelio bandomojo diegimo trukmė – 2024 m. rugsėjo mėn. – 2026 m. balandžio mėn.
Modelio bandomojo diegimo tikslas – išbandyti praktikoje modelį, įvertinti jo pritaikomumą,
tinkamumą ir, remiantis diegimo patirtimi, plėtoti modelio diegimą kitose Lietuvos ASPĮ.
Pacientų, sveikatos apsaugos darbuotojų ir lankytojų apsauga nuo infekcijų sveikatos
priežiūros įstaigose yra vienas svarbiausių elementų siekiant kokybiškos bei saugios priežiūros
pacientams. Saugi priežiūra yra paciento teisė ir visų sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančiųjų
pareiga.

Pasaulio sveikatos organizacija, remiama daugelio infekcijų prevencijos ir kontrolės srities
suinteresuotų šalių, parengė rekomendacijas veiksmingoms infekcijų prevencijos ir valdymo
programoms.

Remiantis šiomis rekomendacijomis VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės specialistai
parengs infekcijų prevencijos ir kontrolės programą, kuri bus esminis dokumentas, skirtas kovoti su
infekcijų plitimu įstaigoje.

Sisteminio profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugas

VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė prisijungė prie Higienos instituto vykdomo projekto, kuriančio efektyvų profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį.

Projekto „Sisteminio profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugas“ tikslas – sukurti sisteminį profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje, ir išbandyti jį asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Šio projekto įgyvendinimas padės sukurti profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Lietuvoje procedūras. Tikimasi, jog pavykus išplėtoti šių paslaugų teikimo infrastruktūrą sveikatos priežiūros įstaigų pagrindu, pagerės visų Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų profesinė sveikatos priežiūra. Ypač aktualu tai, kad projekto įgyvendinimas paskatins sukurti metodinių dokumentų bazę efektyvesnei profesinės sveikatos priežiūrai užtikrinti.

Taip pat bus siekiama sukurti finansinius ir ekonominius mechanizmus, padedančius numatytas profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procedūras taikyti praktikoje. Įgyvendinus projektą tikimąsi, kad padidėjęs PSP paslaugų prieinamumas turės įtakos su darbu susijusių ligų mažinimui, o įgyvendinant sisteminį profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį visose Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose, bus prisidėta prie šalies gyventojų mirčių dėl išorinių priežasčių skaičius mažėjimo.

KUL, kaip projekto partnerė, aktyviai prisideda prie šių veiklų įgyvendinimo, siekdama užtikrinti aukštą profesinės sveikatos priežiūros paslaugų lygį savo įstaigoje ir dalintis gerąja patirtimi su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis.

Dalyvaudama šiame projekte, KUL siekia sustiprinti savo darbuotojų sveikatos apsaugą, gerinti darbo sąlygas ir prisidėti prie bendro sveikatos priežiūros sistemos tobulinimo Lietuvoje.

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos valstybė, o bendra projekto vertė siekia 3 000 000 eurų. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2023–2028 metai.

Daugiau informacijos apie projektą galite rasti:

Sisteminio profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas

PROJEKTO ,,ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO VALDYMO PLĖTOJIMAS“ ANTIMIKROBINIŲ VAISTŲ VARTOJIMO VALDYMO STACIONARINĖSE ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE BANDOMOJO MODELIO DIEGIMAS

VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė dalyvauja valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo ir Higienos instituto koordinuojamo projekto ,,Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose modelio bandomajame diegime. Įgyvendinant projektą siekiama optimizuoti antibiotikų vartojimą stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros t.y. įstaigose mažinti nepagrįstą antimikrobinių vaistų skyrimą, gerinti infekcijų prevencijos valdymą ir didinti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas antimikrobinio atsparumo valdymo srityje.

Projekto Modelio bandomojo diegimo tikslas – 2024–2026 metais išbandyti parengtą Modelį visų lygių stacionarines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir remiantis išbandymo rezultatais bei diegimo dalyvių pasiūlymais, atlikti Modelio korekcijas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bandomojo modelio diegimo metu bus įgyvendintos įvairios veiklos, skirtos efektyvesniam antimikrobinių vaistų vartojimui ir atsparumo valdymui. Bus įsteigtas antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo komitetas, patvirtinta antimikrobinių vaistų skyrimo ir vartojimo tvarką, parengtos chirurginės antimikrobinės profilaktikos, empirinio antimikrobinio gydymo pagal infekcinių ligų grupes bei sepsio gydymo rekomendacijos, bei sudarytas ligoninėje ribojamų (rezervinių) antimikrobinių vaistų sąrašas. Numatyta vykdyti antibiotikų suvartojimo ir atsparumo stebėseną, o gydytojams organizuoti mokymus ir konsultacijas apie racionalų antibiotikų skyrimą. Be to, komitetas reguliariai atliks auditą ir pateiks rezultatus vadovybei bei gydytojams. Šios priemonės padės optimizuoti vaistų vartojimą ir užtikrinti geresnę pacientų priežiūrą.

Bandomojo Modelio diegimo vertė – 79886,33 Eur.

Bandomojo Modelio diegimo trukmė – 2024 m. lapkričio mėn. – 2026 m. balandžio mėn.