Onkologinė liga vis dar dažnai siejama su vyresniu amžiumi, tačiau šiandien šią diagnozę išgirsta ir jauni, aktyvūs, darbingo amžiaus žmonės. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytoja onkologė chemoterapeutė Vaida Gedaminienė atkreipia dėmesį, kad jaunesniems nei 50 metų pacientams dažniausiai nustatomas storosios ir tiesiosios žarnos, krūties, gimdos kaklelio bei skydliaukės vėžys. Todėl jaunas amžius neturėtų tapti priežastimi numoti ranka į neįprastus organizmo siunčiamus signalus – laiku pastebėti pokyčiai ir ankstyva diagnostika gali turėti lemiamos reikšmės gydymo sėkmei.
Apie prevenciją svarbu galvoti nelaukiant vyresnio amžiaus
Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės V. Gedaminienės, pacientai, kuriems onkologinė liga nustatoma iki 50 metų, priskiriami vadinamajai ankstyvos pradžios onkologijai. Tarp jaunesnių pacientų dažniausiai diagnozuojamos storosios ir tiesiosios žarnos, krūties, gimdos kaklelio bei skydliaukės onkologinės ligos. Krūties vėžys vis dažniau nustatomas jaunesnėms, 30–40 metų moterims, gimdos kaklelio vėžio rizika glaudžiai susijusi su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), o skydliaukės vėžys yra viena dažnesnių onkologinių diagnozių tarp jaunų moterų.
Nors onkologinių ligų prevencinės programos dažniausiai skirtos vyresnio amžiaus žmonėms – daugelis onkologinių ligų vystosi lėtai, o jų rizika reikšmingai didėja su amžiumi – tai nereiškia, kad rūpintis vėžio prevencija reikėtų pradėti tik sulaukus tam tikro amžiaus.
V. Gedaminienė pabrėžia, kad sveikos gyvensenos įpročius svarbu formuoti kuo anksčiau. Rekomenduojama nerūkyti, riboti alkoholio vartojimą, būti fiziškai aktyviems, palaikyti sveiką kūno svorį ir saugotis žalingo saulės poveikio. Ne mažiau svarbu dalyvauti pagal amžių priklausančiose prevencinėse programose, o pastebėjus neįprastus ar užsitęsusius organizmo pokyčius – jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją.
Organizmo siunčiami signalai, kurių nereikėtų ignoruoti
Kai kurie simptomai gali atrodyti nespecifiniai ir būti siejami su nuovargiu, stresu ar kitomis sveikatos problemomis. Vis dėlto, jei jie atsiranda be aiškios priežasties ar ilgai nepraeina, juos turėtų įvertinti gydytojas.
„Jei be aiškios priežasties krenta svoris, ilgai jaučiamas stiprus nuovargis, atsiranda naujų darinių ar sukietėjimų, keičiasi apgamai, pastebimas kraujas šlapime ar išmatose, neįprastas kraujavimas, užsitęsia kosulys ar balso užkimimas, sunku ryti, ilgai nepraeina virškinimo sutrikimai ar stiprėja pilvo skausmai – šie simptomai nebūtinai reiškia onkologinę ligą, tačiau juos įvertinti turėtų gydytojas“, – sako V. Gedaminienė.
Gydytojos teigimu, būtent laikas diagnozuojant onkologines ligas yra itin svarbus. Ankstyva diagnostika ir šiuolaikinės gydymo galimybės šiandien leidžia dalį onkologinių ligų sėkmingai išgydyti, o kitais atvejais – ligą ilgą laiką kontroliuoti ir taip pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę.
Nuo įtarimo iki gydymo – „Žaliuoju koridoriumi“
Klaipėdos universiteto ligoninėje vėžiu sergantiems pacientams teikiama visa apimanti pagalba – nuo diagnostikos iki modernaus onkologinio gydymo. Siekiama, kad pacientui, susidūrusiam su onkologine liga, nereikėtų vienam klaidžioti sveikatos priežiūros sistemoje ir ieškoti tolesnio pagalbos kelio.
KUL sėkmingai veikia į onkologinius pacientus orientuota „Žaliųjų koridorių“ sistema ir pacientų atvejo vadyba. Klaipėdos universiteto ligoninė pirmoji šalyje pritaikė šį metodą.
Sistema skirta pacientams, kurie pirmą kartą kreipiasi į ligoninę dėl nustatytos onkologinės ligos. „Žaliasis koridorius“ padeda paspartinti paciento ištyrimą ir gydymo pradžią, koordinuoti tolesnį gydymo bei stebėsenos procesą ir užtikrinti, kad reikalinga pagalba būtų suteikta per kuo trumpesnį laiką.
KUL Komunikacijos tarnyba
