Galimybė pritaikyti tarptautinę patirtį, prisidėti prie sveikatos sistemos pokyčių ir kurti šeimos ateitį Lietuvoje – svarbiausi motyvai, paskatinę užsienyje dirbusius medikus sugrįžti į Klaipėdos universiteto ligoninę (KUL). Apie tai jie kalbėjosi su ligoninėje apsilankiusiu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Susitikime aptartos ne tik sėkmingos sugrįžimo istorijos, bet ir iššūkiai, su kuriais specialistai susiduria grįždami į Lietuvos sveikatos sistemą – nuo profesinės kvalifikacijos pripažinimo ir licencijavimo iki galimybių visapusiškai panaudoti užsienyje įgytas kompetencijas.
KUL apsilankęs užsienių reikalų ministras K. Budrys susitiko su iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Šveicarijos, Vokietijos, Švedijos ir Danijos sugrįžusiais medikais. Jų asmeninės istorijos atskleidė, kad apsisprendimą grįžti lemia ne vien ryšys su Lietuva ar noras būti arčiau artimųjų. Ne mažiau svarbus pasitikėjimas būsima darboviete, jos vadovybe, organizacijos kultūra ir galimybe įgyvendinti profesines ambicijas.
Ministras džiaugėsi KUL transformaciją, stiprėjančiomis specialistų komandomis ir ligoninės pastangomis susigrąžinti tarptautinę patirtį sukaupusius medikus. Pasak jo, KUL pavyzdys rodo, kokią reikšmę specialistų sugrįžimui turi lyderystė, aiški organizacijos kryptis ir pasitikėjimu grįsta darbo aplinka.
„Jūsų sėkmės istorija įkvepia. Tai, ką išgirdau apie Klaipėdos universiteto ligoninės transformaciją, jos stiprėjimą ir augimą, daro didžiulį įspūdį. Esate trečiasis flagmanas sveikatos sistemoje ir stiprinate Klaipėdos regiono sveikatos priežiūrą. Jūsų pavyzdys susigrąžinant medikus, sukaupusius tarptautinę patirtį, labai svarbus. Mums rūpi ne tik pasidžiaugti šiomis istorijomis, bet ir išgirsti kiekvieno sugrįžusio žmogaus patirtį – kas paskatino priimti sprendimą, su kokiais sunkumais teko susidurti ir ką valstybė galėtų padaryti geriau“, – sakė užsienio reikalų ministras K. Budrys. Jis pabrėžė, kad grįžtančių Lietuvos piliečių patirtys yra svarbios tobulinant valstybės institucijų darbą ir ieškant veiksmingesnių būdų padėti užsienyje gyvenantiems tautiečiams sugrįžti namo.
Grįžta ten, kur jų patirtis vertinama
KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis, pats į Lietuvą sugrįžęs po 18 metų Jungtinėje Karalystėje, pabrėžia, kad tarptautinės patirties turinčių specialistų pritraukimas prasideda nuo pasitikėjimo ir organizacijos kultūros.
Šiuo metu KUL komandą jau papildė 14 iš užsienio sugrįžusių specialistų. Jų patirtis prisideda prie naujų medicinos paslaugų plėtros, pažangių gydymo metodų diegimo ir vakarietiškais darbo principais grįstos organizacijos kultūros stiprinimo.
„Žmonės grįžta ten, kur mato prasmę dirbti, kur jų žinios vertinamos, o idėjos gali virsti realiais pokyčiais. Mūsų atsakomybė – sukurti tokią aplinką, kurioje kiekvienas specialistas jaustųsi gerbiamas, galėtų augti profesiškai, siūlyti sprendimus ir dalyvauti juos įgyvendinant“, – sako A. Šimaitis.
Pasak ligoninės vadovo, ypač džiugina tai, kad specialistai į Lietuvą grįžta su šeimomis, kuria gyvenimą Klaipėdoje ir savo ateitį sieja su ligoninės augimu.
„Didžiuojamės kiekvienu sugrįžusiu kolega. Norime būti sveikatos sistemos lyderiai susigrąžinant medikus, o svarbiausia – užtikrinti, kad jų tarptautinė patirtis virstų konkrečia nauda pacientams. Tai reiškia naujas paslaugas, stipresnes komandas ir daugiau galimybių gauti aukšto lygio medicinos pagalbą Vakarų Lietuvoje bei stiprėjančią visos šalies sveikatos apsaugos sistema“, – sakė KUL generalinis direktorius.
Vadovo pavyzdys suteikė pasitikėjimo
Ginekologijos centro vadovas dr. Artūras Dobilas į KUL kartu su žmona Vaida grįžo po dešimties Švedijoje praleistų metų. Medikų šeima pasakojo, kad sprendimas sugrįžti nebuvo spontaniškas – jam ruoštasi maždaug dvejus metus. Reikėjo įvertinti vaikų poreikius, šeimos ateitį, profesines perspektyvas ir gyvenimo Lietuvoje galimybes.
Svarbus motyvas buvo artimųjų ryšiai ir kultūrinė aplinka. Nors šeima nuolat lankydavosi Lietuvoje, ilgainiui stiprėjo noras čia gyventi, auginti vaikus ir dirbti. Galutinį apsisprendimą sustiprino pažintis su KUL pokyčiais ir pokalbiai su ligoninės vadovu. Pasak jų, užsienyje dirbantys lietuvių medikai neretai svarsto galimybę sugrįžti, tačiau jiems svarbu matyti konkrečius sėkmingus pavyzdžius ir žinoti, kokios sąlygos jų laukia.
Gydytojas radiologas Tomas Gudauskas specialybę įgijo Danijoje, vėliau dirbo Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Nors profesinė karjera klostėsi užsienyje, ryšys su Klaipėdos kraštu niekada nenutrūko.
„Kasmet atostogaudavome tarp Palangos ir Klaipėdos, todėl ryšys su šiuo kraštu visada išliko. Pradėjęs domėtis KUL pokyčiais, norėjau pamatyti, kaip visa tai atrodo iš arti. Lemiamą įtaką turėjo ligoninės vadovo pavyzdys – žmogus, kuris pats sugrįžo iš užsienio ir ėmėsi didelių pokyčių. Tai suteikė pasitikėjimo, kad ir mano sukaupta patirtis čia bus reikalinga“, – pasakoja T. Gudauskas. Gydytojo teigimu, užsienyje dirbančiam specialistui svarbu ne tik darbo pasiūlymas, bet ir aiški ligoninės vizija, galimybė tobulėti bei pasitikėjimas, kad jo profesinės kompetencijos bus panaudotos.
Susitikime kalbėta ir apie praktines kliūtis, kurios gali apsunkinti net tvirtai apsisprendusių specialistų sugrįžimą. Iš Londono sugrįžusi KUL Skubiosios medicinos klinikos vyriausiosios slaugytojos pavaduotoja Dovilė Stankutė atkreipė dėmesį į dokumentų tvarkymo, profesinės kvalifikacijos pripažinimo, licencijavimo ir įsitvirtinimo naujoje darbovietėje iššūkius.
„Kai žmogus apsisprendžia grįžti, jam labai svarbu aiškiai žinoti, kokius dokumentus reikia pateikti, kiek užtruks procedūros, kokios bus jo profesinės kompetencijos ribos ir kokios pagalbos jis gali tikėtis. Norėtųsi, kad visa informacija būtų pateikiama vienoje vietoje, o institucijos aktyviau padėtų dar prieš sugrįžtant“, – sako D. Stankutė.
Susitikime pažymėta, kad licencijavimo procedūros kai kuriais atvejais užtrunka. Medikai siūlė sukurti aiškų informacinį paketą grįžtantiems medikams, pagalbą integruojantis ir aiškesnį užsienyje įgytų kompetencijų pripažinimą. Taip pat svarbu užtikrinti kvalifikacijos tobulinimo galimybes ir sklandų perėjimą prie darbo Lietuvos sveikatos sistemoje.
Tarptautinė patirtis – naujos galimybės Vakarų Lietuvos pacientams
Vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip užsienyje sukaupta patirtis gali prisidėti prie sveikatos priežiūros paslaugų plėtros, – į KUL sugrįžusi gydytoja akušerė ginekologė, perinatologijos specialistė Gertrūda Jonaitytė.
Medicinos studijas ji baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitete, akušerijos ir ginekologijos rezidentūrą tęsė Šveicarijoje, o prenatalinės diagnostikos srityje specializavosi Vokietijos Tiubingeno universitetinėje ligoninėje.
Įgytas žinias ir tarptautinę patirtį specialistė dabar pritaiko KUL, prisidėdama prie sudėtingos perinatalinės diagnostikos ir pagalbos nėščiosioms plėtros Vakarų Lietuvoje.
„Man svarbiausia, kad Vakarų Lietuvos šeimos galėtų gauti kuo daugiau aukšto lygio pagalbos arčiau namų. Užsienyje įgyta patirtis leidžia diegti pažangius diagnostikos metodus ir plėtoti paslaugas, kurių regione iki šiol trūko. Džiaugiuosi galėdama savo žinias pritaikyti Lietuvoje ir prisidėti prie pokyčių, kurie tiesiogiai naudingi pacientėms bei jų šeimoms“, – sako G. Jonaitytė.
KUL Komunikacijos tarnyba
