Žindymas – natūralus procesas, tačiau jis ne visuomet vyksta sklandžiai. Vienas iš dažniausių iššūkių, su kuriais susiduria žindyvės, yra mastitas. Tai ūminis krūties uždegimas, kuris ne tik sukelia fizinį diskomfortą, bet ir gali sutrikdyti žindymo ritmą ar net tapti priežastimi ankstyvam žindymo nutraukimui. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojos atkreipia dėmesį į šios būklės svarbą ir dalijasi naujausiomis žiniomis apie ūminio mastito priežastis, eigą, gydymą bei prevenciją.
Kalbama nepakankamai
Pasak KUL Krūtų ligų centro vadovės dr. Agnės Čižauskaitės, nors žindymo metu atsiradęs ūminis mastitas yra dažnas, apie jį vis dar kalbama nepakankamai, o visuomenėje ir net tarp sveikatos specialistų vyrauja įvairūs mitai.
„Ūminio mastito gydymas neturėtų būti paremtas agresyviomis manualinėmis intervencijomis ar skubotu antibiotikų skyrimu. Būtina suprasti, jog motina ir jos kūdikis yra labai glaudžiai susijusi bei nuolat viena prie kito prisitaikanti visuma. Ankstyvas žindymo laikotarpiu krūtyje atsiradusio uždegiminio proceso atpažinimas ir tinkamas būklės valdymas gali padėti išvengti antibiotikų vartojimo ar chirurginių intervencijų. Dažnai užtenka profesionalios žindymo korekcijos ir aktyvaus stebėjimo. Žindymo nutraukimas šioje situacijoje retai kada yra būtinas – priešingai, tęsiamas žindymas yra saugus tiek žindyvei, tiek ir kūdikiui“, – sakė A. Čižauskaitė.
Ji pastebi, kad vis dar trūksta moksliškai pagrįsto požiūrio į moterų žindymo problemas. Specialistų kompetencijų stiprinimas, žindymo konsultantų integracija į pirminę sveikatos priežiūrą ir aiškūs klinikiniai algoritmai galėtų reikšmingai sumažinti ūminio mastito atvejų skaičių bei pagerinti jų išeitis.
Kaip atpažinti?
Ūminis mastitas – pieno liaukos uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis žindymo laikotarpiu segmentinių latakų, maišelių pavidalo alveolių ir juos supančio jungiamojo audinio uždegimu. Pasak A. Čižauskaitės, jis dažniausia kyla dėl mechaninio pieno tekėjimo krūtyje sutrikimo ar paties pieno mikroorganizmų disbalanso. Ligos pradžioje moteris pajunta stiprų skausmingumą ar deginimo pojūtį vienoje krūties dalyje, pastebi odos paraudimą, čiuopia sukietėjimą, pakitusi krūties sritis tampa karšta. Būklės nekoreguojant sukietėjimas ir paraudimas gali išplisti, apimdamas visą krūtį, atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas. Dažniausiai simptomai vystosi palaipsniui – iš pradžių juntamas diskomfortas, vėliau prisideda bendri uždegiminiai požymiai, panašūs į gripo simptomus. Juos svarbu atpažinti kuo anksčiau, kad būtų galima išvengti ligos progresavimo.
Skirtingos stadijos
A.Čižauskaitės teigimu, progresuojant ūminiam mastitui jis pereina keletą stadijų, kurių kiekviena turi savo simptomus ir gydymą. Pirmoji stadija – latakų susiaurėjimas – dažnai vis dar laikomas „užsikimšimu“, kuris pasireiškia trumpalaikiu skausmu. Šiuos atvejus vertina ir gydo žindymo specialistas ar akušeris. Uždegiminio mastito simptomai – lokalus krūties patinimas (edema), paraudimas (eritema), skausmingumas, karščiavimas, šaltkrėtis, dažnas širdies plakimas.
„Uždegiminį mastitą vertina ir gydo žindymo specialistas ar akušeris. Bakterinis mastitas, dar vadinamas celiulitu, gali išplisti į gretimus krūties kvadrantus, kuomet uždegimas tęsiasi ilgiau nei 24 valandas. Jo gydymui reikalinga gydytojo akušerio ginekologo konsultacija ir antibiotikai. Kai atsiranda flegmona – darinio tipo sukietėjimas be jaučiamo skysčio bangavimo po oda, būtina gydytojo akušerio ginekologo konsultacija su ultragarsiniu pažeistos srities tyrimu ir nuolatinis kartotinas būklės vertinimas“, – pasakojo medikė.
Ji pateikė bendras rekomendacijas, gydant šį uždegimą.
„Mastito gydymas priklauso nuo jo stadijos. Jei tai uždegiminė forma, dažnu atveju pakanka konservatyvių priemonių. Slopinti uždegimą ir skausmą galima naudojant ledą, vartojant ibuprofeną, saulėgrąžų ar sojos lecitiną. Rekomenduojama mažos koncentracijos steroidiniu tepalu gydyti spenelio pūsles ir vengti jų atvėrimo. Tai pat patariama gydyti per gausią pieno gamybą. Antibiotikai skiriami tik bakterinio mastito atveju. Rekomenduojami probiotikai – Ligilactobacillus salivarius, Limosilactobacillus fermentum“, – bendro pobūdžio patarimus vardijo gydytoja, akcentuodama, kad kiekvienas atvejis yra individualus.
Čižauskaitės rekomendacijos, parengtas remiantis moksline literatūra, tiek moterims, tiek specialistams, gydantiems ūminį mastitą galima rasti čia: Ūminio mastito algoritmas.
Patarimai, kaip išvengti
KUL gydytoja dietologė, laktacijos konsultantė (IBCLC) Barbora Jarašūnė įsitikinusi, kad mastito prevencija prasideda nuo žinojimo – moteris turi būti supažindinta su žindymo pagrindais dar prieš gimdymą.
„Tinkamas kūdikio priglaudimas, žindymas pagal poreikį ir nespaudžianti apranga – tai paprasti dalykai, kurie iš tikrųjų veikia. Daugelio mastito atvejų galima išvengti, jei moteris nuo pat pradžių taiko teisingą žindymo praktiką. Svarbu žindyti reguliariai ir pagal kūdikio poreikius, vengti ilgesnių pertraukų tarp maitinimų. Taip pat svarbu vengti per stipraus masažo ar spaudimo, kuris gali pažeisti krūties audinius. Liemenėlė turi būti patogi ir nespaudžianti, o pientraukiai turėtų būti naudojami tik esant būtinybei“, – vardijo B. Jarašūnė.
Pasak žindymo konsultantės, labai svarbu tinkamas vaikelio priglaudimas prie krūties ir optimalus jos apžiojimas. Kūdikį reikia glausti taip, kad jo galva galėtų pakankamai atsilošti – taip nebus prispaudžiama nosytė ir mamai nereikės pirštais spausti krūties siekiant palengvinti kūdikio kvėpavimą.
„Optimalus – gilus, platus – krūties apžiojimas ypač svarbus siekiant išvengti spenelio sužalojimų. Kūdikis turi apžioti kuo daugiau rudojo laukelio, ypač iš apačios, jo smakras ir skruostai turėtų liestis prie krūties, o nosytė nebūti įsmigusi į krūtį. Jeigu mažylis žindžia efektyviai, po maitinimų papildomai ištuštinti krūtų nereikia“, – patarė specialistė.
B. Jarašūnės teigimu, pasikartojantis mastitas gali būti ženklas, jog reikia peržiūrėti ne tik žindymo techniką, bet ir moters bendrą sveikatos būklę – įskaitant mitybą, kraujo rodiklius, netgi emocinį krūvį. Prevencijai taip pat svarbu organizmo stiprinimas, mitybos korekcija, ribojant sočiųjų riebalų kiekį ir didinant polinesočiųjų riebalų vartojimą. Tai prisideda prie uždegiminių procesų mažinimo. Mastitų pasikartojimą gali lemti ir geležies stoka organizme.
„Būtina ūminį mastitą atskirti nuo kitų krūtų būklių, kurios irgi pasireiškia krūties čiuopiamu sukietėjimu ar odos pakitimais. Taikant tinkamą ūminio mastito gydymą, o krūties būklei negerėjant, žindyvė privalo būti apžiūrėta krūtis tiriančio specialisto. Ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį į beskausmius sukietėjimus krūtyse, kurie aiškiai čiuopiami pažindžius“, – pridūrė medikė.
Žindymo nenutraukti
Žindymo specialistė B. Jarašūnė pastebi, kad netinkama informacija apie mastitą dažnai paskatina moteris priimti klaidingus sprendimus dėl žindymo. Gydytojos teigimu, sergant uždegiminiu mastitu žindymas gali ir turėtų būti tęsiamas. Tai užtikrina krūties fiziologiją, palaiko pieno gamybą ir saugo nuo pernelyg stipraus krūties persipildymo. Tik išskirtiniais atvejais, kai vaikas krūties tiesiogiai žįsti negali, pavyzdžiui – susirgo, yra atskirai nuo motinos, pieną reikia reguliariai ištraukti – rankomis arba pientraukiu. Traukiama iki palengvėjimo, nesistengiant pilnai „ištuštinti krūtų“.
B. Jarašūnė paneigė dažniausius mitus: krūtis reikia stipriai masažuoti – „išmasažuoti guzus“, perteklinai traukti pieną – „ištuštinti", dėti karštus kompresus. Taip pat klaidingai galvojama, jog esant mastitui negalima kūdikio žindyti, vartoti priešuždegiminių vaistų ar antibiotikų, nes tai gali pakenkti kūdikiui.
„Pasireiškus mastitui žindymas toliau tęsiamas, taip pat ir vartojant priešuždegiminius preparatus, antibiotikus. Taikomas tik švelnus limfodrenažinis masažas – glostoma nuo spenelio atgal, ant krūtų dedami vėsūs ar šalti kompresai po maitinimo ar pieno traukimo“, – sakė B. Jarašūnė.
Sergant mastitu, rekomenduojama valgyti švelnų, šiltą tausojantį maistą – troškintas, virtas, ruoštas garuose, keptas orkaitėje. Svarbus pakankamas skysčių vartojimas – tinka mineralinis vanduo, švelnios vaisinės arbatos, natūralūs vaisių kompotai, naminis sultinys – ypač esant karščiavimui, prakaitavimui. Tikslinga į racioną įtraukti ciberžolę, imbierą – šie prieskoniai pasižymi ypač stipriu priešuždegiminiu poveikiu.
Mastitas – tai ne tik fizinis krūties uždegimas, bet ir kompleksinis iššūkis moteriai, kuris apima nepatogumą, skausmą, neretai ir emocinį spaudimą. Laiku suteikta pagalba, aiškios gairės ir palaikymas leidžia išvengti ilgalaikių pasekmių bei sėkmingai tęsti žindymą.
KUL Komunikacijos tarnyba
