Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) aktyviai dalyvauja formuojant Lietuvos onkologinės pagalbos ateitį. KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas, anksčiau vieną kadenciją vadovavęs vėžio kontrolės tarybai, šiuo metu eina atnaujintos Nacionalinės vėžio tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas. Jo dalyvavimas Tarybos veikloje stiprina Vakarų Lietuvos atstovavimą nacionaliniu lygmeniu ir galimybes prisidėti prie sprendimų, kuriais siekiama užtikrinti kokybiškas onkologines paslaugas pacientams kuo arčiau namų.
Nacionalinės vėžio tarybos atstovai sveikatos apsaugos ministrui Linui Kukuraičiui pristatė Tarybos veiklą ir pirmą kartą parengtas Nacionalinės vėžio darbotvarkės gaires. Jos apima dešimt onkologijos sričių – nuo rizikos veiksnių prevencijos iki gyvenimo su vėžiu ir po jo. Kiekvienai krypčiai numatyti tikslai, priemonės ir pažangos vertinimo rodikliai.
„Per parą šalyje diagnozuojama daugiau nei 60 naujų vėžio atvejų, šie skaičiai tai konkretūs žmonės, jų šeimos ir bendruomenės – liga paliečia ne vien pacientą. Taryboje matau kompetentingus ir motyvuotus savo sričių ekspertus, tikiu, kad jų įžvalgos ir veikla prisidės prie dar nuoseklesnio nacionalinių vėžio kontrolės priemonių planavimo ir įgyvendinimo, o tai padės saugoti gyvybes“, – sakė L. Kukuraitis.
Pasak A. Česo, Nacionalinė vėžio taryba prisideda ne tik prie ilgalaikės onkologijos strategijos formavimo, bet ir prie aktualiausių pacientų bei gydymo įstaigų problemų sprendimo. Kaip patariamoji institucija ji teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, padeda nustatyti prioritetus ir įvardyti didžiausias sistemos spragas.
Gairės – visam onkologinio paciento keliui
Daugiau nei pusmetį rengtos Nacionalinės vėžio darbotvarkės gairės yra ateinančiam dešimtmečiui skirtas strateginis dokumentas, apimantis visą paciento kelią – nuo prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos iki specializuoto gydymo, reabilitacijos bei ilgalaikės stebėsenos.
„Turime galvoti ne tik apie tai, kaip diagnozuoti ir gydyti onkologinę ligą, bet ir apie tai, kaip žmogui padėti sugrįžti į visavertį gyvenimą. Tai visas paciento kelias, kuriame kiekviena grandis turi veikti nuosekliai“, – sako A. Česas.
Rengiant gaires remtasi Lietuvos sveikatos sistemos poreikiais ir Vakarų Europos, ypač Skandinavijos šalių, patirtimi. Aktyviai dalyvavo ir pacientų organizacijų atstovai.
„Norime, kad strateginis dokumentas būtų ne tik naudingas sveikatos politikos formuotojams, bet ir suprantamas kiekvienam žmogui. Siekiame parengti trumpesnę, maždaug dešimties puslapių medžiagą, kurioje pacientas aiškiai matytų savo kelią – kur kreiptis, kokie tyrimai ir paslaugos jam reikalingi, kaip organizuojamas gydymas ir tolesnė priežiūra“, – pasakoja A. Česas.
Jo teigimu, didėjanti onkologinių ligų našta reikalauja ilgalaikio sveikatos sistemos planavimo.
„Prognozuojama, kad iki 2030 metų onkologinės ligos taps viena pagrindinių mirtingumo priežasčių. Turime pasirengti tam, kad galėtume laiku diagnozuoti daugiau pacientų, suteikti jiems veiksmingą gydymą, užtikrinti reabilitaciją ir padėti grįžti į įprastą gyvenimą“, – pabrėžia A. Česas.
Vakarų Lietuvos pacientų interesai – nacionaliniu lygmeniu
Vienas svarbiausių KUL dalyvavimo Nacionalinėje vėžio taryboje aspektų – galimybė atstovauti Vakarų Lietuvos pacientų poreikiams. A. Česo teigimu, organizuojant onkologinę pagalbą itin aktualus Lietuvos suskirstymas į tris regionus ir aiškus specializuotų paslaugų koordinavimas.
„KUL atstovavimas Nacionalinėje vėžio taryboje yra labai reikšmingas. Mums svarbu, kad Vakarų Lietuvos interesai būtų girdimi priimant nacionalinius sprendimus ir kad regiono gyventojai galėtų gauti visas reikalingas aukščiausio lygio onkologines paslaugas kuo arčiau namų“, – akcentuoja KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas.
Pasak jo, trijų regionų onkologinės pagalbos modelis turi būti grindžiamas ne gydymo įstaigų konkurencija, o partneryste.
„Kartu su kitomis Vakarų Lietuvos ligoninėmis sieksime stiprinti bendradarbiavimą visame onkologinio paciento kelyje. Labai svarbu, kad gydymo įstaigos nekonkuruotų dėl pacientų, o dirbtų kartu, užtikrindamos geriausią įmanomą rezultatą žmogui. Pacientas turi laiku patekti ten, kur jam gali būti suteikta reikalinga pagalba“, – sako A. Česas.
Regioninė onkologinės pagalbos politika yra vienas Nacionalinės vėžio tarybos prioritetų. Siekiama, kad nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos pacientai turėtų vienodas galimybes dalyvauti atrankinės patikros programose, laiku gauti diagnostikos ir gydymo paslaugas.
„Pacientui neturėtų reikėti pačiam galvoti, kur važiuoti, kaip patekti pas specialistą ar kaip gauti talonėlį. Nustačius ligą ar jos įtarimą, tolesnis paciento kelias turėtų būti organizuojamas automatiškai, užtikrinant sklandų perėjimą iš vienos pagalbos grandies į kitą“, – teigia A. Česas.
Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka šeimos gydytojai. KUL aktyviai bendradarbiauja su jais, jų asociacijomis ir profesinėmis organizacijomis, siekdama stiprinti ankstyvąją diagnostiką bei gyventojų dalyvavimą atrankinės patikros programose.
„Norime išsakyti problemas, kurios šiandien vargina visą Lietuvos onkologų bendruomenę, taip pat ir mūsų ligoninę. Turime aiškiai įvardyti, ko trūksta, kokių sprendimų reikia ir kaip galėtume pacientams suteikti būtent tas paslaugas, kurių jiems labiausiai reikia. Mūsų tikslas – kad Vakarų Lietuvos gyventojai galėtų gauti visavertę, šiuolaikišką onkologinę pagalbą savo regione, kuo arčiau namų“, – pabrėžia KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas A. Česas.
KUL Komunikacijos tarnyba
