Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) stiprina vaikų sveikatos priežiūrą, siekdama, kad šeimos kuo daugiau reikalingos pagalbos galėtų gauti savo regione. Prie ligoninės Infekcinių ir odos ligų klinikos komandos prisijungė vaikų ligų gydytojas Dovydas Bartkus, taip pat turintis gydytojo vaikų reumatologo kvalifikaciją ir profesines žinias gilinęs Italijoje bei JAV. Į specialistą galima kreiptis dėl vaikų sveikatos sutrikimų, jų ištyrimo ir gydymo.
Sunegalavus vaikui, šeimai svarbu laiku sulaukti pagalbos, suprasti negalavimų priežastis ir žinoti, ką daryti toliau. D. Bartkus savo darbą KUL sieja su siekiu stiprinti tokią pagalbą Vakarų Lietuvoje: plėsti vaikų ligų diagnostikos ir gydymo galimybes, daugiau dėmesio skirti sudėtingiems atvejams ir bendradarbiauti su kitų sričių specialistais.
„Man svarbu, jog kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kuriame Lietuvos regione gyvena, turėtų galimybę laiku gauti šiuolaikišką, įrodymais pagrįstą ir į vaiką bei jo šeimą orientuotą pagalbą“, – sako gydytojas.
Pagalba vaikui – daugiau ramybės šeimai
Pasak D. Bartkaus, vienas svarbiausių regiono poreikių – lengviau prieinama specializuota pagalba vaikams. Kai reikia išsamesnio ištyrimo ar specializuoto gydymo, šeimoms neretai tenka vykti į Kauną ar Vilnių. Todėl galimybė gauti reikalingą pagalbą arčiau namų svarbi tiek vaikui, tiek juo besirūpinantiems artimiesiems.
„Norėčiau savo darbu KUL prisidėti prie šios situacijos keitimo – stiprinti specializuotų vaikų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą regione ir plėsti diagnostikos bei gydymo galimybes, ypač vaikų imunologijos ir reumatologijos srityse, kurios mane labiausiai domina“, – teigia jis.
Matyti vaiką ir simptomų visumą
D. Bartkaus profesinio domėjimosi sritys – vaikų imuninės sistemos sutrikimai ir reumatologinės ligos. Šiose srityse įgytos žinios padeda gydytojui plačiau vertinti vaiko sveikatą, ypač tuomet, kai negalavimų priežastis nėra iš karto aiški.
„Ši specialybė išmokė į vaikų sveikatą žvelgti plačiau – kartais simptomai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nesusiję ir tęsiasi mėnesius ar net metus, gali būti vienos ligos požymiai. Toks požiūris padeda anksčiau atpažinti retesnes ligas, įvertinti sudėtingesnius klinikinius atvejus ir pamatyti visumą“, – sako D. Bartkus.
Gydytojui svarbu įsiklausyti į vaiko ir tėvų pasakojimą, įvertinti simptomų eigą ir nuosekliai ieškoti jų priežasties. Prireikus į pagalbą pasitelkiami kitų sričių specialistai – jų bendradarbiavimas padeda išsamiau įvertinti vaiko būklę ir numatyti tolesnę priežiūrą.
Tarptautinė patirtis – stipresnei pagalbai regione
Medicinos studijas, vaikų ligų ir vaikų reumatologijos rezidentūrą D. Bartkus baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Profesines žinias ir praktinius įgūdžius gilino Genujos „Istituto Giannina Gaslini“ vaikų reumatologijos padalinyje Italijoje ir „Boston Children’s Hospital“ imunologijos padalinyje JAV.
Gydytojas yra Europos vaikų reumatologijos asociacijos (PReS) ir Europos retų imuninės sistemos ligų tinklo (ERN-RITA) narys. Sukauptą patirtį jis siekia pritaikyti kasdieniame darbe KUL ir prisidėti prie tolesnės pagalbos vaikams plėtros.
Žvelgdamas į ateitį, D. Bartkus mato galimybę KUL kurti Vakarų Lietuvos vaikų imunologijos ir reumatologijos centrą. Šią viziją jis sieja su nuosekliu specialistų komandos stiprinimu, glaudesniu bendradarbiavimu ir naujų diagnostikos bei gydymo galimybių plėtra.
Kad vaikas jaustųsi saugus ir išgirstas
Kalbėdamas apie darbą su vaikais, gydytojas pabrėžia pasitikėjimą. Vizitas gydymo įstaigoje vaikui gali kelti nerimą, todėl greta profesinių žinių svarbūs atidumas, suprantamas paaiškinimas ir gebėjimas užmegzti ryšį.
„Norėčiau, kad kiekvienas vaikas, nepaisant savo patirties, gydytojo kabinete jaustųsi saugus ir išgirstas, o užaugęs nebijotų kreiptis pagalbos ir suprastų, kad rūpintis savo sveikata yra svarbi gyvenimo dalis“, – sako gydytojas.
Vaikų ligų gydytojo D. Bartkaus konsultacijai KUL kviečiame registruotis telefonu +370 46 441 441 arba per e. sveikatos sistemą.
_____________________________________________________________
Kviečiame susipažinti su gydytoju, pateikdami atskirą interviu su juo.
– Kas paskatino Jus prisijungti prie KUL komandos ir kokius svarbiausius tikslus keliate sau pradėdamas čia dirbti?
– Klaipėdos universiteto ligoninę pasirinkau, nes matau čia puikią galimybę augti ne tik kaip vaikų ligų specialistui, bet ir prisidėti prie šių paslaugų plėtros ir standartizavimo Vakarų Lietuvoje. Man svarbu, jog kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kuriame Lietuvos regione gyvena, turėtų galimybę laiku gauti šiuolaikišką, įrodymais pagrįstą ir į vaiką bei jo šeimą orientuotą pagalbą.
Pradėdamas dirbti KUL, keliu sau tikslą stiprinti vaikų imuninės sistemos ligų diagnostiką ir gydymą, plėtoti tarpdisciplininį bendradarbiavimą bei prisidėti prie naujų diagnostikos ir gydymo galimybių diegimo. Tikiu, jog ligoninė taps erdve, kurioje klinikinis darbas bei nuolatinis profesinis tobulėjimas prisidės prie geresnės vaikų sveikatos priežiūros, gyvenimo kokybės, galimybės augti, mokytis ir aktyviai dalyvauti kasdieniniame gyvenime.
– Kuo savo darbe su vaikais ir jų šeimomis vadovaujatės pirmiausia?
Mano įsitikinimu, geras gydytojas turi derinti profesines žinias ir gebėjimą suprasti žmogų. Tai ypač svarbu dirbant su vaikais, kuriems vizitas pas gydytoją kartais gali kelti baimę ar nerimą. Man artima C. Jungui priskiriama mintis: „Žinok visas teorijas, įvaldyk visas technikas, tačiau liesdamas žmogaus sielą, būk tiesiog kita žmogaus siela“. Tikiu, kad vaikų gydytojo atsakomybė neapsiriboja diagnozės nustatymu ar ligos gydymu – ne mažiau svarbu nuo mažens kurti pasitikėjimu grįstą santykį su medicina. Norėčiau, kad kiekvienas vaikas, nepaisant savo patirties, gydytojo kabinete jaustųsi saugus ir išgirstas, o užaugęs nebijotų kreiptis pagalbos ir suprastų, kad rūpintis savo sveikata yra svarbi gyvenimo dalis.
– Kokius [matote?] didžiausius vaikų sveikatos priežiūros poreikius ir kaip norėtumėte prisidėti prie jų sprendimo?
Manau, kad vienas svarbiausių vaikų sveikatos priežiūros iššūkių – užtikrinti, kad specializuota pagalba Vakarų Lietuvos vaikams būtų kuo lengviau prieinama. Dėl riboto vaikų ligų gydytojų specialistų skaičiaus šeimoms, kurių vaikams reikalingas išsamesnis ištyrimas ar specializuotas gydymas, neretai tenka vykti į Kauną ar Vilnių. Norėčiau savo darbu KUL prisidėti prie šios situacijos keitimo – stiprinti specializuotų vaikų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą regione ir plėsti diagnostikos bei gydymo galimybes, ypač vaikų imunologijos ir reumatologijos srityse, kurios mane labiausiai domina.
– Esate ir vaikų reumatologas. Kas paskatino pasirinkti šią sritį ir kuo šios žinios praturtina Jūsų, kaip vaikų ligų gydytojo, kasdienį darbą?
Jei reikėtų įvardyti vieną dalyką, už kurį galėčiau padėkoti COVID-19 pandemijai, kad ir kaip ironiškai tai skambėtų, tai būtų mano profesinis kelias. Susidūrimas su vaikais, kuriems po infekcijos pasireikšdavo įvairūs bėrimai, sąnarių uždegimai ar net gyvybei pavojingi organų pažeidimai, paskatino mane pakeisti pasirinktą vaikų ligų specializaciją ir pasukti vaikų reumatologijos kryptimi. Ši specialybė išmokė į vaikų sveikatą žvelgti plačiau – kartais simptomai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nesusiję ir tęsiasi mėnesius ar net metus, gali būti vienos ligos požymiai. Toks požiūris padeda anksčiau atpažinti retesnes ligas, įvertinti sudėtingesnius klinikinius atvejus ir pamatyti visumą.
– Žvelgdamas į ilgalaikę perspektyvą, kokias galimybes matote KUL stiprinti pagalbą vaikams, sergantiems reumatinėmis ligomis, ir kokį savo vaidmenį čia įsivaizduojate?
Matau galimybę KUL įkurti Vakarų Lietuvos vaikų imunologijos ir reumatologijos centrą, suburiantį kvalifikuotą specialistų komandą. Norėčiau prisidėti prie šios vizijos stiprindamas bendradarbiavimą su kitų sričių specialistais – dermatologais, oftalmologais, radiologais, medicinos psichologais ir kitais kolegomis, kad sudėtingomis ar retomis ligomis sergantiems vaikams galėtume suteikti visapusišką, jų poreikius atitinkančią pagalbą. Kartu siekčiau pritaikyti užsienio ligoninėse stažuočių metu įgytą patirtį ir plėsti diagnostikos bei gydymo galimybes KUL: stiprinti raumenų ir skeleto sistemos ultragarsinės diagnostikos bei kapiliaroskopijos taikymą, plėtoti sąnarių punkcijų ir vaistų injekcijų į sąnarius galimybes, bei plėsti šiuolaikinio medikamentinio gydymo, įskaitant biologinę terapiją, taikymą.
– Ir trumpai apie save. Kur mokėtės, kokias specializacijas įgijote?
Esu kilęs iš Raseinių. Medicinos studijas, vaikų ligų bei vaikų reumatologijos rezidentūrą baigiau Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kur įgijau vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų reumatologo profesines kvalifikacijas.
Rezidentūros metu prisijungiau prie Europos vaikų reumatologijos asociacijos (PReS), o reikšmingu profesiniu įvertinimu laikau kvietimą tapti Europos retų imuninės sistemos ligų tinklo (ERN-RITA) nariu. Savo žinias ir praktinius įgūdžius gilinau stažuotėse – Italijoje, Genujoje, "Istituto Giannina Gaslini" vaikų reumatologijos padalinyje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone, "Boston Children’s Hospital" imunologijos padalinyje
KUL Komunikacijos tarnyba
