Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai stiprina aukštos rizikos nėštumų priežiūros kompetencijas ir plečia bendradarbiavimą su kitų sričių specialistais. Šį siekį dar kartą patvirtino KUL gydytojos akušerės ginekologės–perinatologės Gertrūdos Jonaitytės dalyvavimas Lietuvos psichiatrų asociacijos ir jos Klaipėdos krašto filialo organizuotoje respublikinėje mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Psichiatrijos ribos: sudėtingi sprendimai ir patirtys“, kurioje ji pristatė pranešimą apie psichikos sveikatą nėštumo metu ir būtinybę balansuoti tarp motinos bei vaisiaus poreikių.
Pasak specialistės, psichikos sveikatos iššūkiai nėštumo laikotarpiu yra dažnesni, nei manyta anksčiau – jie gali pasireikšti iki 15 proc. moterų, net jei anksčiau psichiatrinių sutrikimų nebuvo diagnozuota, o tarp moterų, turinčių tokią istoriją, šis rodiklis gali siekti net 46 proc.
Tai reiškia, kad akušeriai ginekologai ir psichiatrai vis dažniau susiduria su situacijomis, kuriose būtini bendri, gerai koordinuoti sprendimai.
„Gydydami nėščiąją visada rūpinamės dviem pacientais vienu metu. Didžiausias iššūkis – rasti saugų balansą tarp veiksmingo moters gydymo ir galimos rizikos vaisiui. Tačiau svarbu suprasti, kad nepakankamai gydoma liga taip pat gali sukelti rimtų komplikacijų tiek moteriai, tiek vaikui“, – konferencijoje pabrėžė G. Jonaitytė.
Pranešime daug dėmesio skirta gydytojų atsargumui skiriant medikamentinį gydymą nėštumo metu – neretai sprendimus apsunkina baimė pakenkti vaisiui ar teisinės atsakomybės klausimai. Vis dėlto specialistė akcentavo, kad pasirinkimas neskirti gydymo taip pat yra klinikinis sprendimas, turintis galimų pasekmių, todėl apie jas būtina atvirai kalbėtis su paciente ir įtraukti ją į sprendimų priėmimą.
„Moters įtraukimas į gydymo sprendimus ir atsakomybės pasidalijimas tarp psichiatro bei akušerio ginekologo leidžia gydytojams nesijausti vieniems, o pacientei suteikia daugiau aiškumo ir saugumo. Komandinis darbas tokiose situacijose nėra pasirinkimas – tai būtinybė“, – teigė gydytoja.
Konferencijoje taip pat aptarta, kad turimi moksliniai duomenys apie vaistų poveikį nėštumui dažniausiai remiasi stebimaisiais tyrimais, todėl sprendimai reikalauja individualaus rizikos vertinimo.
Pasak G. Jonaitytės, itin svarbu nėštumą planuoti iš anksto – įvertinti vartojamus vaistus, prireikus juos keisti saugesniais ir bent pusę metų stebėti stabilią ligos eigą prieš pastojant.
Gydytoja akcentavo ir esminę, dažnai visuomenėje nepakankamai įvertinamą tiesą – gera motinos psichikos sveikata yra tiesiogiai susijusi su palankesne vaiko neurologine raida.
Konferencijoje pristatytos ir KUL galimybės, kurios leidžia užtikrinti visapusišką pagalbą sudėtingesnėse klinikinėse situacijose. Ligoninė teikia išplėstinę vaisiaus diagnostiką, konsultuoja dėl medikamentų vartojimo nėštumo ir žindymo laikotarpiu, padeda įvertinti riziką vaisiui remiantis naujausiais moksliniais duomenimis bei planuoja gimdymą kartu su neonatologais ir psichiatrais.
„Norime, kad gydytojai specialistai žinotų – priimdami sudėtingus sprendimus jie nėra vieni. Kviečiame bendradarbiauti, dalintis atsakomybe ir kartu kurti sistemą, kurioje nėščioji gautų visapusišką, koordinuotą pagalbą“, – sakė G. Jonaitytė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į praktinę problemą – daliai pacienčių sudėtinga laiku gauti psichiatro konsultaciją, ypač jei jų būklė nėra tokia ūmi, kad reikėtų stacionarinio gydymo, arba jei jos neturi finansinių galimybių kreiptis privačiai. Todėl dar glaudesnis regiono specialistų tinklas tampa vienu svarbiausių kokybiškos priežiūros veiksnių.
Konferencijos dalyviams perduota aiški žinutė – rūpestis nėščiosiomis, susiduriančiomis su psichikos sveikatos sunkumais, yra bendras tikslas ir atsakomybė, reikalaujanti nuoseklaus tarpdisciplininio bendradarbiavimo.
KUL Komunikacijos tarnyba
