Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai stiprina slaugos lyderystę – apie tai kalbėjo direktorė slaugai Aida Smagurienė, slaugytojų bendruomenę sutelkusioje konferencijoje „Slaugos lyderiai: kaip vadovauti be streso?“. Pranešime ji pristatė KUL patirtį, pokyčius ir praktikas, kurios šiandien formuoja slaugos kultūrą ir komandinį darbą.
Jos teigimu, šiuolaikinė sveikatos priežiūros realybė reikalauja iš slaugos ne tik klinikinio profesionalumo, bet ir gebėjimo adaptuotis, telkti komandą bei kurti skaidrią, pokyčiams atvirą organizacinę kultūrą.
„Sveikatos sektorius nuolat kinta – tai, kas vakar buvo įprasta, šiandien jau transformuojama naujų technologijų, procesų ir pacientų lūkesčių. Pokyčiai niekada nebūna neutralūs: jie gali kelti stresą, bet gali būti ir galingas augimo impulsas. Viskas priklauso nuo žmonių – jų įsitraukimo ir pasitikėjimo“, – kolegoms akcentavo A. Smagurienė.
KUL atstovė aptarė, kodėl darbuotojai kartais priešinasi pokyčiams, nors jų tikslas – gerinti darbo sąlygas, kokybę ir pacientų saugą. Remdamasi tarptautine literatūra, praktika ir KUL patirtimi, A.Smagurienė išskiria esmines priežastis: darbuotojai baiminasi prarasti kontrolę įprastuose procesuose, nežino, kaip pokytis paveiks jų kasdienybę, yra patyrę nesėkmingų pokyčių anksčiau ir prarado pasitikėjimą, jaučia per didelį darbo krūvį ir resursų trūkumą, mato neatitikimą tarp pokyčių krypties ir savo profesinių vertybių.
„Mūsų užduotis – ne kovoti su pasipriešinimu, o suprasti, kodėl jis kyla. Kai suprantame priežastį, galime kurti tokį procesą, kuriame slaugytojai yra ne pokyčio stebėtojai, o jo iniciatoriai“, – kalbėjo A. Smagurienė.
KUL direktorė slaugai konferencijoje su kolegomis dalijosi, kokie pokyčių valdymo metodai taikomi būtent šioje gydymo įstaigoje ir kokie formuojami slaugos standartai.
Pasak A. Smagurienės, svarbu pokyčių priežastis, naudą ir pasekmes įvardyti aiškiai, pasitelkiant įvairias komunikacijos priemones. Svarbiausia – laikas klausimams ir dialogui.
„Kuo daugiau slaugytojų dalyvauja planavime, tuo labiau jie mato pokytį kaip savo projektą. Tai kelia pasitikėjimą ir mažina nerimą. Kiekvienas procesas turi savo struktūrą: konkretūs tikslai, aiškūs etapai, paskirstytos atsakomybės. Taip pat labai svarbus vadovo vaidmuo. Jis turi būti matomas, pasiekiamas ir įsiklausantis. Empatija nėra silpnumas – tai lyderio brandos ženklas“, – sakė ji.
Pasak direktorės slaugai, KUL skyriai šiandien taiko įsitraukimą skatinančius formatus, kurie leidžia ne tik įgyvendinti pokyčius, bet ir kurti teigiamą profesinę kultūrą: darbo grupės, pilotinių projektų išbandymas, „pokyčių čempionų“ metodas, vizualiniai procesų žemėlapiai, mentorystė, reguliarus grįžtamasis ryšys – du kartus per mėnesį.
„Tai – tvari, į sprendimus orientuota struktūra, kuri leidžia komandai matyti pokyčius realiu laiku ir juose dalyvauti. Kultūra nesukuriama per dieną. Ji formuojama tada, kai kiekvienas žmogus jaučiasi reikalingas, girdimas ir matantis savo indėlį“, – teigė KUL direktorė slaugai.
Jos teigimu, dalis pasipriešinimo kyla iš nepasitikėjimo savimi. Todėl KUL skiria didelį dėmesį mokymams ir praktiniams užsiėmimams, mentorystei, naujų įgūdžių ugdymui, viešam pasiekimų įvertinimui, simbolinėms ir praktinėms paskatoms.
„Įsitraukimas auga, kai žmonės supranta, kaip pokytis pagerins darbo kokybę, sumažins klaidų tikimybę, palengvins procesus, prisidės prie profesinio augimo“, – sakė ji.
KUL slaugos vadovai šiandien suvokiami kaip modernūs lyderiai, kurių funkcija – ne tik administruoti procesus, bet ir telkti komandą. Vadovas turi būti lyderis – rodantis kryptį, komunikatorius – kuriantis skaidrumą, mentorius – padedantis augti, emocinis ramstis, pokyčių ambasadorius.
Tai – nauja slaugos lyderystės paradigma, kuri įtvirtinama KUL.
„Mes patys kuriame savo slaugos kultūrą. Ir šiandien matome aiškiai – KUL slauga yra stipri, įgalinta ir pasirengusi toliau augti. Tai mūsų kelias, kuriuo žengiame siekiant augti, gerinti pacientų priežiūrą ir stiprinti profesinę bendruomenę“, – reziumavo A. Smagurienė.
KUL Komunikacijos tarnyba
