Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Pulmonologijos skyriaus komandą papildė gydytoja pulmonologė Agnė Kaunienė. Specialistė konsultuoja pacientus ambulatoriškai ir dirba stacionare, o pagrindinės jos profesinio domėjimosi sritys – miego medicina ir plaučių onkologija.
Vakarų Lietuva – artimas kraštas
Iš Plungės kilusiai gydytojai Vakarų Lietuva – artimas ir gerai pažįstamas kraštas. Medicinos studijas ji baigė Kaune, po jų dirbo Kauno klinikose, o kolegų pakviesta profesinį kelią nusprendė tęsti KUL.
„Klaipėda man nėra svetima – čia prabėgo nemažai mano vaikystės vasarų. Po studijų ir darbo Kaune sulaukiau kolegų iš KUL kvietimo prisijungti“, – pasakoja gydytoja A. Kaunienė.
Pasirinkta specialybė ją žavi savo įvairiapusiškumu – galimybe konsultuoti pacientus ambulatoriškai, gydyti stacionare, atlikti instrumentinius tyrimus ir gilintis į skirtingas pulmonologijos sritis.
Daugiausia profesinio dėmesio A. Kaunienė skiria miego medicinai ir plaučių onkologijai.
„Stengiuosi nuosekliai gilinti žinias būtent miego medicinos ir plaučių vėžio srityse, dalyvauti specializuotuose mokymuose bei tarptautiniuose renginiuose. Man svarbu sekti naujausias diagnostikos ir gydymo tendencijas bei jas pritaikyti kasdienėje praktikoje“, – sako gydytoja.
Prisijungusi prie KUL komandos A. Kaunienė taip pat įsitrauks į ligoninėje plėtojamą miego medicinos paslaugų kryptį.
LOPL paūmėjimą svarbu atpažinti laiku
Artėjant šaltajam sezonui gydytoja pulmonologė ragina daugiau dėmesio skirti kvėpavimo sistemos būklei, ypač sergančiuosius lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir astma.
Rudenį ir žiemą padažnėjančios kvėpavimo takų infekcijos gali išprovokuoti lėtinių plaučių ligų paūmėjimus. Todėl atsiradus ar sustiprėjus dusuliui, kosuliui, skrepliavimui, sumažėjus fizinio krūvio tolerancijai ar po ūmesnio ligos epizodo prireikus skubios pagalbos, vertėtų pasikonsultuoti su pulmonologu.
„Ypač svarbu tinkamai įvertinti LOPL sergančių pacientų būklės pablogėjimus, kurie kartais palaikomi tiesiog kvėpavimo takų infekcija, nors iš tiesų tai gali būti LOPL paūmėjimas. Tokiais atvejais svarbu įvertinti kvėpavimo funkciją, atlikti spirometriją ir, jei reikia, koreguoti gydymą“, – pabrėžia A. Kaunienė.
Pasak gydytojos, LOPL paūmėjimus svarbu fiksuoti, nes jų dažnis ir sunkumas padeda specialistui įvertinti ligos eigą bei parinkti tinkamiausią ilgalaikį gydymą.
Pulmonologijoje – naujos gydymo galimybės
Šiuolaikinėje pulmonologijoje vis daugiau galimybių suteikia individualizuotas gydymas ir biologinė terapija. Ji jau taikoma tam tikroms sunkios astmos formoms gydyti, o tarptautiniu mastu plečiamos biologinės terapijos taikymo galimybės ir LOPL sergantiems pacientams.
Kaunienė pabrėžia, kad pulmonologija yra sparčiai besivystanti medicinos sritis, todėl specialistui itin svarbu nuolat sekti naujausias tarptautines rekomendacijas, diagnostikos ir gydymo naujoves.
Gydytoja pulmonologė Agnė Kaunienė dirba KUL Pulmonologijos skyriuje ir konsultuoja pacientus ambulatoriškai. Registruotis konsultacijai galima internetu per E. sveikatos sistemą arba telefonu +370 46 441 441.
KUL komunikacijos tarnyba
