Kaune įvyko 17-oji Tarptautinė konferencija ir seminaras „Medicinos fizika Baltijos šalyse 2025“, sutelkusi 132 dalyvius iš 13 pasaulio šalių. Tarp aktyviausių konferencijos dalyvių – ir Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) komanda. Ligoninę atstovavo medicinos fizikos tarnybos medicinos fizikai Kristina Repšė ir Aurimas Krauleidis bei Radiacinės saugos tarnybos medicinos fizikas Vilius Milašius. Specialistai pristatė svarbius tyrimus, atliekamus taikant pažangias ligoninėje naudojamas technologijas.
Tyrimus, pristatytus konferencijoje, K. Repšė ir V. Milašius atliko bendradarbiaudami su Klaipėdos universitetu. Universitetas suteikė antropomorfinį fantomą, kuris imituoja suaugusio žmogaus krūtinės ląstą. Naudodami šį fantomą, fizikai galėjo atlikti tikslius bandymus ir parengti pranešimus apie vaizdavimo kokybę bei diagnostikos tikslumą. Šis bendradarbiavimas padeda dar glaudžiau susieti mokslinius tyrimus su praktiniu jų taikymu ligoninėje.
Nauji sprendimai vaizdavimo kokybės gerinimui
Medicinos fizikė Kristina Repšė savo pranešime analizavo plaučių židinių dydžio iškraipymus hibridiniuose SPECT/KT vaizduose, naudodama antropomorfinį krūtinės ląstos fantomą „LUNGMAN“ ir radioaktyvųjį izotopą 99mTc. Tyrimo tikslas – optimizuoti KT vaizdų gavimo parametrus siekiant aukštesnio diagnostinio tikslumo. Gautos įžvalgos padės gerinti vaizdų kokybę branduolinės medicinos tyrimuose ir padidins pacientų radiacinę saugą.
Vaizdų standartizavimas ligoninės mastu
Medicinos fizikas Vilius Milašius pristatė pirminius rezultatus, lyginant rentgeno vaizdų kokybę skirtingose diagnostinėse sistemose, taip pat naudodamas „LUNGMAN“ fantomą. Tyrimas pabrėžė vieningos vaizdavimo kokybės protokolų svarbą – siekiama užtikrinti vienodą ir kokybišką diagnostiką nepriklausomai nuo naudojamos įrangos modelio ar gamintojo. Tai – svarbus žingsnis kuriant standartizuotą ir pacientui saugią radiologinę praktiką.
Kvėpavimo judesių įtaka spindulinės terapijos tikslumui
Radioterapijos centre dirbantis fizikas Aurimas Krauleidis atliko tyrimą naudodamas pažangią ArcCheck-3DVH sistemą. Jis įvertino kvėpavimo ciklų poveikį dozės paskirstymo tikslumui tūrinės moduliuoto intensyvumo spindulinės terapijos (VMAT) metu. Atlikta trimatė dozės rekonstrukcija leidžia tiksliau įvertinti skirtumus tarp suplanuotų ir realiai gautų dozių – tai itin svarbu gydant plaučių navikus. Šios žinios bus pritaikytos KUL klinikinėje praktikoje, tobulinant kvėpavimo kontrolės ir kokybės užtikrinimo metodus.
KUL tvirtai žengia pažangos keliu, aktyviai įsitraukdama į tarptautinius tyrimus ir žinių mainus. Dalyvavimas tokio lygio konferencijose ne tik stiprina mūsų specialistų kompetencijas, bet ir leidžia realiai pritaikyti inovatyvius sprendimus kasdienėje klinikinėje veikloje – pacientų diagnostikai ir gydymui.
KUL Komunikacijos tarnyba
