Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) aktyviai dalyvauja nacionaliniuose slaugos politikos formavimo procesuose ir ruošiasi išplėstinės praktikos slaugytojų integracijai į klinikinę veiklą. Ligoninės direktorė slaugai Aida Smagurienė nuosekliai įsitraukia į diskusijas ir sprendimų rengimą, kuriuo siekiama sukurti aiškų, saugų ir praktiškai pritaikomą šios pareigybės modelį Lietuvoje.
Pasak A. Smagurienės, šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas pasirengimui – tiek organizaciniu, tiek žmogiškųjų išteklių požiūriu.
„Mes sąmoningai ruošiamės šiam etapui. Išplėstinės praktikos slaugytojų integracija turi vykti apgalvotai – kai yra aiškus teisinis reglamentavimas, suprantamos kompetencijos ir pasirengusios klinikinės komandos“, – sako A. Smagurienė.
Svarbi šio pasirengimo dalis – žmogiškųjų išteklių ugdymas. Šiuo metu keturios Klaipėdos universiteto ligoninės slaugytojos jau studijuoja išplėstinės praktikos slaugą Klaipėdos universitete. Tai rodo, nors ir neskaitlingą, ligoninės darbuotojų profesinį augimą ir aiškų jų apsisprendimą savo ateitį sieti su klinikine veikla bei išplėstinės praktikos taikymu.
Pasak KUL direktorės slaugai, ligoninė šias studijas vertina kaip ilgalaikę investiciją, kuri turi grįžti į klinikinę praktiką.
„Labai aiškiai matome – mūsų darbuotojos renkasi šias studijas ne formaliai. Jos savo profesinę ateitį sieja su darbu klinikinėse komandose, todėl KUL jau dabar laukia ir yra pasirengusi išplėstinės praktikos slaugytojų integracijai“, – pabrėžia A. Smagurienė.
KUL pozicija nuosekli – išplėstinės praktikos slaugytojos ateityje turėtų būti integruojamos būtent į klinikinę veiklą, o ne nukreipiamos į administracines ar vadybines pareigas. Ligoninė mato jų potencialą kaip klinikinės komandos partnerių, galinčių prisidėti prie paslaugų prieinamumo, pacientų srautų valdymo ir gydytojų darbo krūvio subalansavimo.
Jau dabar identifikuojamos sritys, kuriose išplėstinės praktikos slaugytojų kompetencijos galėtų būti tikslingai pritaikytos ateityje – ambulatorinių konsultacijų grandyje, skubios pagalbos koordinavime, taip pat kardiologijos, neurologijos, nefrologijos, ginekologijos ir kitose specializuotose klinikinėse srityse.
A.Smagurienės teigimu, sėkminga integracija įmanoma tik esant aiškiam kompetencijų diferencijavimui pagal klinikines specializacijas ir glaudžiam tarpprofesiniam bendradarbiavimui. Todėl ligoninė ne tik laukia teisinių sprendimų nacionaliniu lygmeniu, bet ir jau dabar formuoja organizacinę kultūrą, pasirengusią priimti išplėstinės praktikos slaugytojas kaip visavertes klinikinės komandos nares.
KUL Komunikacijos tarnyba
