Nėštumas – ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis taip pat gali tapti pirmuoju rimtu išbandymu moters sveikatai ir ypač kraujagyslių – širdies sitemai. Reaguodama į augantį poreikį, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradėjo teikti specializuotas kardiologines konsultacijas nėščiosioms. Būsimas mamas konsultuoja gydytoja kardiologė Rita Kleinauskienė, kuri šia sritimi domisi nuo studijų laikų ir siekia suteikti kompleksinę pagalbą moterims, susiduriančioms su širdies ir kraujagyslių ligomis nėštumo metu ir po gimdymo.
„Nėščiųjų kardiologija yra specifinė klinikinė sritis, į kurią norisi gilintis. Nėštumo metu širdžiai tenka itin didelis krūvis – ji atsakinga ne tik už mamos sveikatą, bet ir vaisiaus augimą ir vystymąsi“, – sako KUL gydytoja kardiologė Rita Kleinauskienė.
Pasak jos, konsultacijos aktualios toms moterims, kurios nėštumo metu susiduria su arterine hipertenzija (gestacine ar lėtine hipertenzija), preeklampsija, ar toms, kurios patyrė ankstyvus gimdymus (iki 37 savaičių), turėjo nėštumo nutrūkimus ar išsako kardiovaskulinės sistemos nusiskundimus. Tai – didesnės rizikos grupės pacientės, kurioms būtina išplėstinė priežiūra. Moterims, sergančioms širdies ir kraujagyslių ligomis, konsultuotis su gydytoju kardiologu dėl vaistų korekcijos rekomenduojama ir prieš planuojant nėštumą.
„Svarbu, kad nėščiosios būtų stebimos ne tik nėštumo metu, bet ir bent metus po gimdymo. Vaistų vartojimas šiuo laikotarpiu – labai jautri tema: galime skirti tik labai nedidelę dalį vaistų, todėl svarbu laiku koreguoti gydymą dar planuojant nėštumą. Turime būti itin atsargūs, nes rūpinamės ne tik mama, bet ir jos vaiku“, – sako R. Kleinauskienė, pabrėždama glaudaus bendradarbiavimo su akušeriu ginekologu bei šeimos gydytoju svarbą.
KUL Moters ir vaiko klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas teigia, kad maždaug viena iš šešių nėščiųjų susiduria su širdies ir kraujagyslių sistemos problemomis – nuo širdies nepakankamumo iki insulto ar net mirties atvejų.
„Dauguma moterų iki nėštumo nežino, kad turi širdies ar kraujagyslių sistemos pakitimų. Ir tie pakitimai dažnai pirmą kartą pasireiškia būtent nėštumo metu. Dėl didžiulio fiziologinio krūvio, širdies ir kraujagyslių sistema kartais tiesiog neatlaiko, ir tai gali pasireikšti komplikacijomis – vaisiaus augimo atsilikimu, preeklampsija, širdies nepakankamumu“, – aiškina L. Rovas.
Pasak jo, net ir po gimdymo šios problemos nedingsta – be aktyvios priežiūros jos progresuoja.
„Jeigu nesiimama priemonių, kitų nėštumų metu rizika didėja, o jei jų ir nebus – liga vis tiek progresuoja. Laiku pastebėjus ir taikant tinkamą gydymą, galime šį procesą bent jau sustabdyti“, – sako patyręs gydytojas.
Medikų teigimu, kraujagyslių ir širdies pakitimai nėštumo metu turi savo specifiką, todėl labai svarbu, kad Klaipėdos regione pradėjo dirbti specialistė, kuri sistemiškai gilinasi į šią sritį. KUL tikslas – sukurti tarpdisciplininę sistemą, kurioje efektyviai bendradarbiautų kardiologai, akušeriai ginekologai, šeimos gydytojai ir slaugytojai.
„Jau pradėjome rengti metodiką, kurioje bus išdėliotos gairės specialistams – ką ir kada reikėtų daryti prieš nėštumą, jo metu bei po gimdymo, kad laiku būtų atpažintos šios problemos ir užkirstas kelias jų progresavimui. Čia turi bendradarbiauti akušeris ginekologas, kardiologas, akušerė ir šeimos gydytojas. Tik bendras ir koordinuotas šių specialitų darbas leis tinkamai pasirūpinti mamos sveikata ir suteiks galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą“, – akcentuoja L. Rovas.
KUL Komunikacijos tarnyba
