Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) pradėta taikyti pažangi, minimaliai invazyvi dviburio vožtuvo nesandarumo gydymo procedūra – perkateterinė mitralinio vožtuvo korekcija naudojant MitraClip sistemą. Tai reikšmingas postūmis gydant pacientus, kuriems dėl amžiaus, gretutinių ligų ar buvusių širdies operacijų atvira chirurginė vožtuvo operacija yra per daug rizikinga.
„Dviburio – mitralinio – vožtuvo nesandarumas yra dažna ir kliniškai svarbi patologija, kuri gali lemti progresuojantį širdies nepakankamumą, dusulį, fizinio krūvio netoleravimą, periferinių edemų atsiradimą. Kai anatominės ir klinikinės sąlygos leidžia, chirurginis gydymas yra prioritetinis metodas. Tačiau esant didelės rizikos pacientams, MitraClip procedūra tampa alternatyva, leidžiančia efektyviai sumažinti nesandarumą ir ženkliai gerinti paciento būklę bei gyvenimo kokybę“, – pasakojo KUL intervencinis kardiologas Romualdas Mačiūnas.
Pasak jo, pacientams, sergantiems plaučių hipertenzija, lėtinėmis plaučių ar inkstų ligomis ar tiems, kuriems anksčiau atliktos širdies operacijos – MitraClip tampa vieninteliu galimu gydymo būdu.
Procedūros metu mitralinio vožtuvo korekcija atliekama per kateterį, nestabdant širdies darbo. Skirtingai nei tradicinė chirurginė mitralinio vožtuvo plastika ar keitimas, MitraClip procedūra atliekama be sternotomijos ir dirbtinės kraujotakos. Klipas kateterio pagalba įvedamas per kirkšnies veną, širdis tuo metu išlieka veikli.
„Tai išskirtinai mažai invazyvus metodas. Paciento širdis nėra stabdoma, o kiekvienas intervencijos žingsnis atliekamas realiu laiku, kontroliuojant procesą perstempline echoskopija“, – aiškino KUL Širdies vaizdinių ir funkcinių tyrimų centro vadovė. dr. Ieva Kažukauskienė.
Pasak jos, echoskopija – tai ne tik diagnostinis, bet ir navigacinis instrumentas, leidžiantis tiksliai įvertinti vožtuvo anatomiją, funkcinius pakitimus, ir padedantis techniškai preciziškai implantuoti MitraClip prietaisą.
Procedūrai būtina ne tik aiškiai išreikšta simptomatika ir reikšmingas vožtuvo nesandarumas, bet ir palanki vožtuvo morfologija, kuri vertinama atliekant išplėstinę širdies echoskopiją. Kiekvieną atvejį aptaria tarpdisciplininė komanda.
„Teoriniai ir praktiniai mokymai, stažuotės kitose ligoninėse, pacientų aptarimas su ekspertais, kruopščiai analizuojant jų tinkamumą klipų implantavimui – tai kelias, kurį nuėjome, kad galėtume pradėti taikyti inovatyvias intervencijas, gerinančias pacientų simptomus ir prognozę. Darnus kardiologų, anesteziologų-reanimatologų, slaugytojų ir jų padėjėjų komandinis darbas lėmė, jog dviem pacientams, kuriems atvira širdies operacija būtų buvusi itin rizikinga, pavyko reikšmingai sumažinti mitralinio vožtuvo nesandarumą. Tikimasi, kad šios procedūros ne tik pagerins jų gyvenimo kokybę, bet ir užtikrins geresnę ligos kontrolę“, – sakė Intervencinės kardiologijos centro vadovas dr. Povilas Budrys.
Anot jo, šis pasiekimas rodo, kad Klaipėdos universiteto ligoninėje pacientams tampa prieinamas vis platesnis intervencinės kardiologijos paslaugų spektras, o minimaliai invaziniais būdais galima padėti vis didesniam sergančiųjų skaičiui.
KUL Komunikacijos tarnyba
