Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), kurios darbuotojų atlyginimai yra vieni didžiausių tarp šalies gydymo įstaigų, pradėjo darbo apmokėjimo sistemos pertvarką. KUL yra vienintelė tarp šalies universitetinių ir respublikinių ligoninių, kurioje iki šiol išlikę aukšti pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai. Siūlomais pokyčiais siekiama pereiti prie šakos kolektyvinėje sutartyje nustatyto darbo užmokesčio reglamentavimo ir tuo pačiu užtikrinti ilgalaikį įstaigos finansinį stabilumą. Dėl numatomų pokyčių darbuotojų dabartinis sutartinis darbo užmokestis nemažėtų. Taip pat Išliktų ir visos socialinės garantijos.
Keisis atlyginimo struktūra, bet ne jo dydis
KUL vadovybė pradėjo dialogą su darbuotojais dėl darbo apmokėjimo tvarkos pokyčių. Yra siūloma keisti ne dabartinį darbuotojų sutartinio darbo užmokesčio dydį, o jo apskaičiavimo principus.
Pagal siūlomą modelį darbo užmokestis būtų sudarytas iš dviejų dalių – pastoviosios, apskaičiuojamos pagal nustatytą bazinį koeficientą ir fiksuotos kintamosios dalies, kurios konkreti suma neterminuotam laikui būtų įrašyta į darbuotojo darbo sutartį.
Abiejų dalių suma išliktų tokia pati kaip dabartinis darbuotojo sutartinis darbo užmokestis. Darbuotojų socialinės garantijos taip pat nesikeistų.
Taip būtų išsaugotas esamas algos dydis, kartu sukuriant aiškesnę ir vienodesnę darbo apmokėjimo sistemą, atitinkančią Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatas.
„Norime labai aiškiai pasakyti darbuotojams ir visuomenei – siūlomi pokyčiai nereiškia atlyginimų mažinimo. Dabartinis sutartinis darbo užmokestis išliks toks pat, kaip ir socialinės garantijos. Keičiame atlygio struktūrą, kad galėtume užtikrinti tvarų darbo užmokesčio fondo valdymą ir ilgalaikį ligoninės finansinį stabilumą“, – sako KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis.
Darbo apmokėjimo sistemą lėmė reorganizacijos sąlygos
KUL darbuotojų atlyginimai yra vieni didžiausių šalyje, tačiau darbo apmokėjimo sistema iki šiol skiriasi nuo kitų universitetinių ir respublikinių gydymo įstaigų.
Kitose šio lygmens ligoninėse darbo apmokėjimo sistemos jau pertvarkytos suvienodinant bazinius koeficientus pagal darbuotojų profesines grupes ir atsižvelgiant į šakos kolektyvinės sutarties nuostatas.
KUL yra vienintelė šio lygmens ligoninė, kurioje darbo sutartyse iki šiol išlikę aukšti darbo užmokesčio koeficientai. Dėl to didėjant minimaliajai mėnesinei algai (MMA), ligoninės darbo užmokesčio sąnaudos auga gerokai daugiau nei leidžia tam skiriamas papildomas finansavimas.
Tokią situaciją lėmė 2023 metais įvykdytos trijų ligoninių reorganizacijos sąlygos, pagal kurias naujai įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė privalėjo perimti darbuotojus, išsaugodama visas iki reorganizacijos galiojusias jų darbo apmokėjimo sąlygas. Galimybes jas keisti ribojo dalininkų patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir darbo teisės aktų reikalavimai.
Todėl ligoninė iki šiol negalėjo pertvarkyti darbo apmokėjimo sistemos taip, kaip tai buvo padaryta kitose panašaus lygmens gydymo įstaigose.
Nepaisant reorganizacijos finansinės naštos, veiklos rezultatai gerėjo
KUL veiklą pradėjo 2023 m. sausio 2 d., sujungus tris gydymo įstaigas – Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.
Ši valstybės inicijuota reforma sukūrė trečiąją Lietuvos universiteto ligoninę ir sudarė sąlygas reikšmingai sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai Vakarų Lietuvoje. Tačiau reorganizacijos išlaidų finansavimo klausimas nebuvo išspręstas.
„KUL skaičiavimais, 2023–2025 metais reorganizacijos finansinis poveikis siekė apie 40 mln. eurų. Iš jų apie 28 mln. eurų sudarė papildomos darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su perimtų darbo apmokėjimo sąlygų suvienodinimu, o 11,6 mln. eurų investuota į ligoninės infrastruktūrą, paslaugų kokybę ir plėtrą. Nepaisant šios finansinės naštos, ligoninės veiklos rezultatai nuosekliai gerėjo. 2023 metais finansinis deficitas siekė 12,5 mln. eurų, 2024 metais sumažėjo iki 5,4 mln. eurų, o 2025 metais – iki 3,9 mln. eurų“, – atkreipia dėmesį A. Šimaitis.
Per pastaruosius trejus metus dėl anksčiau nustatytų aukštų darbo užmokesčio koeficientų ir kasmet didėjusios MMA, KUL darbuotojų atlyginimai augo sparčiau nei kitose šalies gydymo įstaigose. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, KUL pagal mokamus atlyginimus pirmauja tarp Lietuvos gydymo įstaigų visose darbuotojų kategorijose.
Šiuo metu darbo užmokesčiui tenka 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, o finansiškai tvariu laikomas 72–73 proc. rodiklis. Toks atotrūkis riboja galimybes subalansuoti pajamas ir sąnaudas, investuoti į infrastruktūrą bei užtikrinti ilgalaikį įstaigos finansinį stabilumą. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios įstaigos finansinis rezultatas jau ketvirtus metus iš eilės išlieka neigiamas.
Ligoninės atlikti vertinimai rodo, kad nekeičiant dabartinio darbo apmokėjimo modelio ir įgyvendinant numatomus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus, iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas galėtų papildomai išaugti 11–15 mln. eurų. Tai didintų riziką ligoninei laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus, nepertraukiamai teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Su darbuotojais vyksta intensyvus dialogas
KUL vadovybė supranta, kad darbo apmokėjimo pokyčiai yra jautri tema, kelianti darbuotojams nerimą ir klausimų. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas tiesioginiam bendravimui su ligoninės bendruomene.
Šiuo metu kasdien vyksta vadovybės susitikimai su klinikų, skyrių ir administracijos tarnybų komandomis bei atskiromis profesinėmis darbuotojų grupėmis. Jų metu pristatomas siūlomas darbo apmokėjimo modelis, paaiškinamos pokyčių priežastys, atsakoma į klausimus, išklausomos darbuotojų pastabos ir pasiūlymai. Taip pat vyksta dialogas su profesinių sąjungų atstovais.
Darbuotojai rūpimus klausimus gali pateikti ir raštu. Parengta bei nuolat papildoma dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų atmintinė, kurioje aiškinami siūlomos sistemos principai, darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka ir darbuotojams taikomos garantijos.
„Suprantame, kad darbo apmokėjimo pokyčiai kelia klausimų ir nerimo. Todėl kalbamės su kiekvienu padaliniu, atskiromis profesinėmis grupėmis, išklausome darbuotojų argumentus. Mūsų tikslas – rasti sprendimus, kurie leistų išsaugoti darbuotojų atlyginimus ir užtikrinti ligoninės ateitį“, – pabrėžia A. Šimaitis.
Finansinio stabilumo sprendimų ieškoma ir valstybės lygmeniu
Nuo 2026 metų pradžios KUL vadovybė nuosekliai aptaria ligoninės finansinę situaciją su dalininkais – Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetu.
Dalininkai informuoti apie ligoninėje įgyvendinamas finansinio stabilizavimo priemones, numatomus darbo apmokėjimo sistemos pokyčius ir vykstantį dialogą su darbuotojais.
Ligoninės vadovybė taip pat nuolat palaiko ryšį su Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės ir Seimo atstovais.
Valstybės lygmeniu keliamas 2023–2025 metais įvykdytos reorganizacijos išlaidų kompensavimo klausimas. Taip pat siekiama užtikrinti apmokėjimą už visas faktiškai suteiktas viršsutartines sveikatos priežiūros paslaugas.
Ligoninė įgyvendina finansinio tvarumo planą, kuriuo siekiama mažinti finansinį deficitą ir užtikrinti subalansuotą veiklą.
Rūpi ir darbuotojai, ir pacientai
Darbo apmokėjimo sistemos pertvarka yra viena iš priemonių, kuriomis KUL siekia užtikrinti ilgalaikį ligoninės finansinio stabilumą, išsaugoti darbuotojus ir toliau plėsti sveikatos priežiūros paslaugas.
„Klaipėdos universiteto ligoninė išgyvena svarbų pokyčių etapą, kuriame būtini atsakingi sprendimai, atviras dialogas susitelkimas. Finansinės situacijos gerinimas yra bendras mūsų ir ligoninės dalininkų tikslas. Siekiame užtikrinti ilgalaikį ligoninės veiklos tvarumą, išsaugoti darbuotojų interesus ir, svarbiausia, garantuoti kokybiškas bei prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams. Suprantame darbuotojų susirūpinimą. Todėl ir toliau kalbėsimės, ieškosime sprendimų ir atsakingai judėsime pirmyn. Mūsų prioritetas – stipri ligoninė, saugūs pacientai ir savo ateitimi pasitikintys darbuotojai“, – teigia KUL generalinis direktorius A. Šimaitis.
KUL Komunikacijos tarnyba
