Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Krūtų ligų centro vadovė, krūtų chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė ir krūtų chirurgas Donatas Petrauskas dalyvavo kasmetiniame tarptautiniame krūtų chirurgijos kongrese „Barcelona Breast Meeting“ (BBM), kuris jau daugiau kaip du dešimtmečius suburia rekonstrukcinės ir plastinės chirurgijos ekspertus iš viso pasaulio.
Pasak A. Čižauskaitės, šių metų kongrese ryškiai atsispindėjo pasaulinės tendencijos, rodančios, kad krūtų atkūrimo srityje vis labiau vertinami ilgalaikiai, biologiniais principais grįsti sprendimai.
„Šių metų Barcelona Breast Meeting aiškiai parodė, kad krūtų atkūrimo chirurgijoje stiprėja ilgalaikių ir natūralių sprendimų kryptis. Vis daugiau dėmesio skiriama rekonstrukcijai savais audiniais, riebalų panaudojimui ir inovacijoms, leidžiančioms gerinti tiek estetinius, tiek funkcinius rezultatus. Taip pat akivaizdu, kad plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija turi prisitaikyti prie naujų klinikinių realijų – nuo nutukimo gydymui skirtų vaistų poveikio iki augančio individualizuotos stebėsenos poreikio po implantų operacijų“, – pasakojo KUL Krūtų ligų centro vadovė.
Jos teigimu, kongrese pristatytos kelios itin aktualios naujienos. Ekspertai pabrėžė, kad pozicijų neužleidžia krūtų rekonstrukcija savais audiniais – lopais ir (ar) riebalais. Ši metodika ir toliau laikoma viena pažangiausių siekiant ilgalaikio rezultato. Taip pat akcentuota, kad implantai dažnai tampa tik laikinu sprendimu, nes ilgainiui pacientėms gali prireikti kartotinių operacijų, o vyresniame amžiuje jos tampa vis sudėtingesnės.
KUL Krūtų chirurgų teigimu, didelio dėmesio sulaukė ir riebalų audinių banko tema. Pirminiai duomenys rodo, kad šaldytų riebalų prigijimo procentas gali būti net didesnis nei šviežių, todėl ši kryptis vertinama kaip labai perspektyvi.
„Vieną įspūdingiausių pranešimų pristatė chirurgas iš Meksikos. Jis apžvelgė atvejį, kai jau pirmąją parą po operacijos įvykus lopo iš pilvo srities nekrozei – vienai svarbiausių komplikacijų atliekant krūtų atkūrimą savais audiniais – buvo sėkmingai atlikta kartotinė rekonstrukcija, panaudojant šaldytuve laikytą kitos pusės lopą, kuris įprastai būna išmetamas", – sakė A. Čižauskaitė.
Kongrese taip pat daug kalbėta apie plastinės chirurgijos iššūkius, susijusius su naujais nutukimą gydančiais vaistais. Dėl reikšmingo svorio netekimo daugėja pacientų, kuriems susidaro ryškus audinių perteklius ir prireikia korekcinių operacijų. Tarptautinėje programoje buvo aptariamos ir trans asmenims atliekamos lyties keitimo operacijos, išliekanti svarbi šiuolaikinės rekonstrukcinės chirurgijos tema.
Dar viena aktuali žinia nuskambėjo Jungtinių Arabų Emyratų chirurgės pranešime, kuriame pristatytas pacienčių stebėsenos protokolas po krūtų didinimo operacijų. Pranešėja pabrėžė, kad 10 metų garantija krūties implanto keitimui plyšimo ar kapsulinės kontraktūros atveju galioja tik tada, jei moteris reguliariai dalyvauja stebėsenos programoje.
Tarp technologinių naujovių buvo pristatyta ir Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracijos (FDA) sertifikuota dendritinė kamera, kurios speciali šviesa leidžia audiniuose matyti plika akimi sunkiai pastebimus nervinius pluoštus. Tikimasi, kad ši technologija ateityje padės dar tiksliau atlikti operacijas ir sumažinti komplikacijų riziką.
A. Čižauskaitė išskiria vieną ryškiausių kongreso veidų – prof. Jaume Masia, pagrindinį renginio organizatorių, charizmatišką pranešėją ir ilgametę šio susitikimo sielą. Jis gerai pažįstamas ir Lietuvoje: yra lankęsis Šv. Magdalenos naktyje, taip pat yra vienas svarbiausių „Vilnius Breast Meeting“ (VBM) mokslinio fakulteto narių. Taip pat medikė džiaugėsi, kad šis kongresas išsiskiria ne tik aukšto lygio moksliniu turiniu, bet ir originaliu, žaismingu informacijos pateikimu, vadinamuoju „linksmojo mokymo“ formatu (FUN-ducation).
KUL specialistų dalyvavimas tokiuose aukšto lygio tarptautiniuose renginiuose leidžia naujausias žinias ir pažangiausias praktikas pritaikyti pacientų gydymui Lietuvoje.
KUL Komunikacijos tarnyba
