Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinika subūrė beveik 300 gydytojų ir slaugytojų į konferenciją, skirtą akių, ausų, nosies ir gerklės bei vidaus ligų diagnostikai ir gydymui. Renginyje pabrėžta, kad geriausių rezultatų padeda pasiekti skirtingų sričių gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų bendradarbiavimas bei dėmesys net iš pirmo žvilgsnio nedidelėms detalėms.
Klaipėdoje vykusi konferencija „Tarpdisciplininiai sprendimai klinikinėje praktikoje: ANG, akių ir vidaus ligų diagnostika bei gydymas 2026“ buvo tiesiogiai transliuojama internetu. Tai suteikė galimybę pranešimų klausytis ir diskusijose dalyvauti specialistams iš įvairių Lietuvos miestų bei gydymo įstaigų.
Konferenciją atidaręs KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis dėkojo Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos komandai už lyderystę, profesionalumą ir dalijimąsi žiniomis bei patirtimi su kolegomis.
KUL Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos vadovas Valdas Bernotas pabrėžė, kad kiekvienas sveikatos priežiūros darbuotojas pacientą mato per savo profesinės patirties ir kompetencijos prizmę. Sujungus šiuos požiūrius galima visapusiškiau įvertinti paciento būklę ir priimti tinkamiausius diagnostikos, gydymo bei priežiūros sprendimus.
„Džiugu, kad ši konferencija tampa tradicine ir sulaukia antrus metus iš eilės didžiulio susidomėjimo, suburiančia ir kitų sričių kolegas. Mūsų darbe visi “maži dalykai yra dideli”: iš pirmo žvilgsnio nežymus simptomas, slaugytojo pastebėjimas ar pokalbio su pacientu detalė gali turėti lemiamos reikšmės. Todėl svarbu dalintis ne tik žiniomis, bet ir tuo, ką kiekvienas pastebime kasdieniame darbe“, – sakė V. Bernotas.
Dėmesys simptomams, kurių svarbu nepraleisti
Konferencijoje aptartos kasdienėje klinikinėje praktikoje aktualios situacijos – nuo dažnų nusiskundimų iki iš pirmo žvilgsnio nežymių simptomų, galinčių įspėti apie sunkias ligas.
KUL gydytojas otorinolaringologas Žygimantas Tverskis nagrinėjo sekrecijos iš ausų priežastis ir diagnostiką, V. Bernotas pristatė rinitų įvairovę bei gydymo galimybes, o gydytoja otorinolaringologė Inga Katutienė aptarė balso pokyčius ir jų reikšmę.
Gydytoja oftalmologė Jurgita Juotkienė kalbėjo apie pablogėjusį regėjimą ir tai, kaip svarbu įvertinti pagalbos skubumą. Giedrius Endrikas ir Julius Piluckis aptarė galvos bei kaklo odos darinius ir požymius, kurie turėtų kelti susirūpinimą. Gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys pristatė, kada negyjanti burnos opa turėtų paskatinti įtarti onkologinę ligą.
Praktinės patirties dalį papildė gydytojos rezidentės oftalmologės Gretos Kazlauskaitės pristatytas klinikinis atvejis – reta komplikacija po zoledrono rūgšties infuzijos.
Skirtingų sričių patirtis kasdieniams klinikiniams sprendimams
Konferencijos programa apėmė ir kitų medicinos sričių klausimus, svarbius vertinant bendrą paciento sveikatos būklę. Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Raminta Šulskienė dalijosi pasikartojančių kvėpavimo takų infekcijų klinikiniais atvejais bei praktiniais sprendimais. Šeimos gydytoja Jūratė Gudonytė aptarė uždegiminės anemijos valdymo galimybes.
KUL gydytoja oftalmologė Agnė Betingienė pristatė blefaroplastikos praktinius aspektus ir Valstybinės ligonių kasos kriterijus, o gydytojas otorinolaringologas Modestas Maslovas skaitė pranešimą apie rinofimą.
Gydytoja pulmonologė Olga Merkutova-Petrošienė nagrinėjo knarkimo ir obstrukcinės miego apnėjos temą: kokius požymius gali pastebėti šeimos gydytojas ir kada pacientą reikėtų siųsti specialistui. Ankstyvos vaikų klausos diagnostikos svarbą aptarė KUL gydytojas otorinolaringologas Dainius Guzevičius ir Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA vadovė Rima Sitavičienė.
Praktinė pažintis su šiuolaikinėmis technologijomis
Konferencijos dalyviai galėjo ne tik klausytis pranešimų, bet ir praktiškai susipažinti su šiuolaikinėmis diagnostikos bei klausos gerinimo technologijomis. Norintieji turėjo galimybę išsitirti akis naujos kartos optinės koherentinės tomografijos (OCT) aparatu ir susipažinti su šio tyrimo galimybėmis.
Pasitelkus garsinę simuliaciją, dalyviams buvo pristatyti šiuolaikinių klausos aparatų veikimo principai. Jie galėjo išgirsti, kaip dirbtinio intelekto technologijos padeda apdoroti aplinkos garsus, slopinti foninį triukšmą ir išryškinti kalbą. Ši patirtis leido geriau suprasti klausos sunkumus patiriančių žmonių kasdienybę ir šiuolaikinių technologijų teikiamą naudą.
Bendradarbiavimo centre pacientas
Konferencijai pirmininkavo V. Bernotas ir J. Gudonytė. Renginį užbaigusioje diskusijoje apibendrintos pranešimų temos ir jų pritaikymas kasdienėje specialistų praktikoje.
Pasak V. Bernoto, tokie susitikimai stiprina profesinius ryšius ir primena, kad kiekvieno komandos nario indėlis svarbus bendram rezultatui.
„Visapusiška paciento priežiūra prasideda nuo gebėjimo išgirsti vieniems kitus. Gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros darbuotojai mato skirtingus paciento būklės ir poreikių aspektus. Tik sujungę šias įžvalgas matome visą žmogų ir bendromis jėgomis galime pasiekti geriausią rezultatą. Būtent tokį bendradarbiavimą siekiame stiprinti savo klinikoje ir už jos ribų“, – pabrėžė klinikos vadovas.
Telkdama skirtingų sričių specialistus ir skatindama dalytis klinikine patirtimi, KUL Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinika stiprina bendradarbiavimą, padedantį laiku atpažinti ligas, suderinti gydymą ir užtikrinti nuoseklią paciento priežiūrą.
KUL Komunikacijos tarnyba
