Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) organizavo konferenciją „Moters gyvenimo etapai ir šeimos gydytojo vaidmuo: klinikiniai aspektai ir bendradarbiavimas“, skirtą šeimos gydytojams ir kitiems su moters sveikata dirbantiems specialistams.
Pasak KUL Moters ir vaiko klinikos vadovo prof. dr. Lino Rovo, daugiausia dėmesio skirta moters sveikatos priežiūros tęstinumui – nuo pogimdyminio laikotarpio iki perimenopauzės, akcentuojant ne pavienes būkles, o ilgalaikę rizikų grandinę ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą.
„Moters priežiūra negali baigtis išrašymu iš ligoninės. Nėštumo ir gimdymo metu patirtos komplikacijos labai dažnai turi ilgalaikį poveikį, kuris išryškėja tik po kelerių metų. Tai gali būti tokios būklės kaip nėštumo hipertenzija, preeklampsija, gestacinis diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas ar priešlaikinis gimdymas. Didžiausia problema – ne žinių trūkumas, o priežiūros tęstinumo stoka. Moteris išeina iš ligoninės, bet jos rizikos niekur nedingsta. Čia būtina aiški komunikacija ir bendradarbiavimas su šeimos gydytojais“, – sakė jis.
Pasak prof. dr. L. Rovo, šeimos gydytojas, akušerė, prireikus – kiti specialistai turi veikti kaip viena komanda. Renginio metu sutarta, kad tik nuoseklus bendradarbiavimas tarp ligoninės ir pirminės sveikatos priežiūros grandies leidžia laiku atpažinti rizikas ir realiai keisti moterų sveikatos rodiklius ilgalaikėje perspektyvoje.
KUL Komunikacijos tarnyba
