Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) surengė mokslinę-praktinę konferenciją „Kontroversijos neurologijoje 2025“, kuri dvyliktus metus subūrė neurologijos, neurochirurgijos, radiologijos, genetikos ir kitų sričių specialistus. Pasak KUL Neurologijos klinikos vadovės prof. dr. Linos Malcienės, tradicinis renginys išsiskiria praktiniu turiniu, klinikiniais pavyzdžiais ir tarpdisciplininiu požiūriu – tai forumas, kuriame aptariami sudėtingiausi kasdienės praktikos klausimai ir dalijamasi naujausiomis įžvalgomis.
„Neurologija apima labai daug sričių, o kartu – daugybę klausimų, su kuriais specialistai susiduria kiekvieną dieną. Šioje konferencijoje dalyvauja gausus būrys KUL ir kitų gydymo įstaigų ekspertų – nuo genetikos iki neurochirurgijos, nuo radiologijos iki toksikologijos. Tai sritys, kurios neurologų darbe yra labai tampriai susijusios. KUL turi stiprius pasiekimus genetikoje, radiologijoje, juos nuolat pritaikome klinikoje. Su kolegomis norime dalintis patirtimi, o kartu – išgirsti jų įžvalgas. Diskutuojame apie tai, kas yra mūsų kasdienybė – aktualiausias, tiek retas, tiek labai dažnas klinikines situacijas“, – sako konferencijos iniciatorė L. Malcienė.
Pasak jos, KUL Neurologijos klinika šiandien yra lyderė Vakarų Lietuvoje: čia veikia Insultų klasteris, įkurtas Išsėtinės sklerozės centras, nuosekliai investuojama į tarpdisciplinines komandas ir glaudų bendradarbiavimą su genetikos, radiologijos, neurochirurgijos, intensyviosios terapijos ir kitomis klinikomis.
Konferencijoje KUL Medicininės genetikos centro vadovė prof. dr. Jūratė Gruodė aptarė, kaip šiandien tiriami paveldimų neurologinių ligų genai ir kaip genetinė diagnostika keičia gydymo taktikas.
Radiologė Ernesta Utakienė kalbėjo apie kontroversijas neuroradiologijoje – sudėtingų atvejų interpretaciją ir diagnostinius niuansus.
Gydytoja neurologė Valerija Tutukova pristatė generalizuotos miastenijos gydymo iššūkius, o neurochirurgas Šarūnas Varnas analizavo, kada ūminei radikulopatijai būtina chirurgija, o kada pakanka konservatyvaus gydymo.
KUL Neurochirurgijos klinikos vadovas dr. Danius Liutkus aptarė spontaninės intrakranijinės hematomos gydymo taktikos dilemą – kada operuoti, o kada geriausias sprendimas yra atidi stebėsena.
Gydytojas neurologas Tomas Šarnauskas pristatė vieną inovatyviausių temų – dirbtinio intelekto taikymą EEG analizėje, svarstydamas, ar DI taps tik pagalbininku, ar ateityje galėtų užimti diagnostinę funkciją.
Išsėtinės sklerozės centro vadovas Povilas Beliaziūnas kartu su gydytoju Džonardu Šleiteriu diskutavo apie radiologiškai izoliuotą sindromą ir klausimą, kuris vis dar kelia diskusijas visame pasaulyje – gydyti ar negydyti? Neurologė Monika Šerelytė pristatė vieną retesnių, tačiau vis dažniau atpažįstamų būklių – Hašimoto encefalopatiją, kurios diagnostika reikalauja ypatingo klinikinio atidumo.
KUL Komunikacijos tarnyba
