KUL – kompetencijų centras, keičiantis Vakarų Lietuvos medicinos veidą

2025 11 03
KUL – kompetencijų centras, keičiantis Vakarų Lietuvos medicinos veidą

Įkūrus Klaipėdos universiteto ligoninę Vakarų Lietuvos medicinos situacija keičiasi iš esmės. Čia sutelktos aukščiausios kvalifikacijos gydytojų komandos, pacientas visą reikalingą pagalbą – nuo diagnostikos iki sudėtingiausių operacijų – gauna vienoje vietoje. Tai lėmė, kad vis daugiau pacientų iš visos Lietuvos atvyksta į šią gydymo įstaigą.

Reformos vaisiai jau matomi

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) yra vienas ryškiausių sėkmingos sveikatos sistemos pertvarkos pavyzdžių. Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota ligoninių reforma suteikė naują impulsą kompetencijų centro formavimuisi, kuris į KUL vilioja užsienio šalyse dirbusius gydytojus. Per pusantrų metų ligoninės komandą papildė 11 gydytojų, dirbusių Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje. Jų apsisprendimas sie­ti karjerą su šia gydymo įstaiga yra ženklas, kad ligoninėje paslaugos teikiamos pagal tarptautinius standartus.

„Esame suformavę stiprų kompetencijų centrą, kuriame telkiasi aukščiausios kvalifikacijos gydytojai ir kuriame gimsta realūs pokyčiai – matome greitesnę diagnostiką, tikslesnį gydymą, didesnį pacientų pasitikėjimą, ženkliai prieinamesnes paslaugas. KUL įgauna tikrą akademinį ir praktinį svorį – čia jungiasi mokslas, žinios ir atsakomybė už žmogaus sveikatą. Mūsų uždavinys – tęsti šį kelią, užtikrinant, kad Vakarų Lietuvoje veiktų ligoninė, kuria pasitikima visoje šalyje“, – sako KUL vadovas prof. dr. Audrius Šimaitis.

Nėščiosioms – aukščiausio lygio pagalba

KUL įdiegti aukščiausi prenatalinės priežiūros standartai, prilygstantys Europos universitetinėms klinikoms. Todėl Vakarų Lietuvos pacientėms dėl išsamių nėštumo tyrimų ir genetinės diagnostikos nebereikia vykti į Vilnių ar Kauną – visos paslaugos dabar prieinamos arčiau namų – Klaipėdoje.

Prie šių pokyčių ypač prisidėjo akušerė ginekologė, perinatologijos specialistė Gertrūda Jonaitytė, anksčiau dirbusi Tiubingeno universitetinėje ligoninėje Vokietijoje.

„Turime galimybę ne tik atlikti vaisiaus ultragarsinius tyrimus, bet ir įvertinti vaisiaus chromosominių patologijų riziką, bei, esant poreikiui, nustatyti vaisiaus genetines ligas dar iki gimimo. Dirbame išvien su KUL Medicininės genetikos centru. Galiu palyginti su Vokietija – mūsų įstaigoje dirba labai stiprūs genetikai“, – sakė G.  Jonaitytė.

Medikė yra įgijusi prenatalinio ultragarso tyrimų bei genetinio konsultavimo kvalifikaciją, todėl jai įsidarbinus KUL Akušerijos centre, nėščiosioms tapo prieinami išplėstiniai prenataliniai ultragarsiniai tyrimai, chromosominių anomalijų patikros bei diagnostikos tyrimai, leidžiantys anksti ir tiksliai nustatyti įvairias vaisiaus patologijas: apsigimimus, genetinius sindromus, vystymosi anomalijas, rizikas bei komplikacijas, įskaitant daugiavaisį nėštumą.  Akušerijos centre naudojama naujausia didelio tikslumo ultragarso sistema.

Pasak G. Jonaitytės, netrukus KUL bus pradėta ir invazinė diagnostika – vaisiaus vandenų bei placentos audinio genetiniai tyrimai. Iki šiol tokią galimybę turėjo tik Vilniuje ir Kaune esantys akušerijos centrai. Taip pat bus vertinama ir ankstyvosios preklamsijos, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo bei kitų nėštumo patologijų rizikos.

Onkoginekologijoje – tarptautiniai standartai

Pacientėms, kurioms diagnozuotas gimdos kaklelio, gimdos kūno, kiaušidžių ar vulvos vėžys, gydymas pradedamas neatidėliojant – individualūs planai sudaromi ir taikomi per 2–3 savaites nuo diagnozės.

„Laikas šioje srityje lemia labai daug – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai. Pacientėms, pasitelkdamas įvairialypę patirtį, suteikiu išsamią informaciją tiek apie skiriamą gydymą, tiek apie jo poveikį. Manau, kad svarbu būti ne tik geru chirurgu, bet ir remtis mokslinių tyrimų duomenimis, klinikine patirtimi ir atjauta“, – apie darbo principus pasakojo KUL Ginekologijos centro vadovas dr. Artūras Dobilas, vienintelis Baltijos šalyse akušeris ginekologas, įgijęs Europos onkoginekologų draugijos ir Švedijos onkoginekologijos išplėstinę specializaciją.

Daugiau nei dešimtmetį dirbęs Lundo ir Malmės universitetinėse ligoninėse, gydytojas į KUL grįžo siekdamas, kad pažangiausi gydymo metodai ir tarptautinė patirtis būtų prieinama Vakarų Lietuvos moterims, sergančioms onkologinėmis ligomis.

Išplėstos galimybės gydant kraujo vėžį

Įsteigus KUL, kraujo vėžio gydymas čia pakilo į dar aukštesnį lygį – ligoninė tapo specializuotos onkologinės pagalbos žemėlapio dalimi.