Daugiau nei 300 klaipėdiečių pasitikrino klausą per vieną dieną – tokį rezultatą parodė Pasaulinei klausos dienai skirta iniciatyva, kurią surengė Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) kartu su Klaipėdos universitetu (KU) ir prekybos bei pramogų centru „Akropolis“. Skaičiai aiškiai atskleidė tai, į ką atkreipia dėmesį medikai – klausos sutrikimai progresuoja tyliai, o žmonės į specialistus dažnai kreipiasi per vėlai. Trečdalis patikros dalyvių nukreipti tolimesnei diagnostikai ir konsultacijoms.
Trečdaliui – reikalingos tęstinės konsultacijos
Renginio metu KUL gydytojai otorinolaringologai kartu su partneriais atliko orientacines audiometrines patikras, ausų apžiūras, konsultavo žmones dėl ausų sveikatos prevencijos ir profilaktikos. Nemokamos patikros, gydytojų konsultacijos ir interaktyvios patirtys traukė žmonių srautus – nuo jaunų šeimų iki senjorų. Daugelis dalyvių pripažino iki šiol nesusimąstę, kad klausa gali silpti nepastebimai, kai kurie ausis tikrinosi pirmąkart.
Iš daugiau nei 300 patikrintų klaipėdiečių trečdaliui nustatyti klausos pakitimai ar kiti sutrikimai. KUL medikai juos iškart užregistravo tęstinėms ambulatorinėms konsultacijoms detalesniam ištyrimui ligoninėje. 3 asmenys iš karto nukreipti į skubios pagalbos skyrių dėl ausyse rastų svetimkūnių – vatos ir česnako skiltelių.
„Žmonių srautas ir susidomėjimas pranoko lūkesčius. Tai patvirtina, kad bendruomenei reikia aiškios, prieinamos informacijos ir galimybės pasitikrinti be siuntimų ar ilgų laukimo eilių. Nustatyti atvejai, kurie kitu atveju galėjo likti neidentifikuoti. Džiaugiamės galėdami būti arčiau klaipėdiečių ir imtis lyderystės klausos prevencijos srityje“, – sakė renginio iniciatorius, KUL Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos vadovas Valdas Bernotas.
Prie renginio aktyviai prisidėjo KU, pristatęs vestibiuliarinio aparato simuliatorių ir edukacines veiklas.
„Vestibulinis aparatas yra vidinės ausies dalis, kuri kartu su klausos sistema dalijasi struktūromis ir nervinėmis jungtimis. Jis atsakingas už pusiausvyros ir erdvės suvokimo funkcijas, o klausa – už garsų suvokimą, jie veikia tandemu, kad užtikrintų koordinuotą organizmo reakciją į aplinkos dirgiklius. Atliekant posturografiją ir matuojant pusiausvyrą buvo galima įvertinti sutrikimus ir rekomenduoti reabilitaciją“, – sakė KU lektorius, kineziterapeutas Viktoras Simanavičius.
Pasirinko viešą erdvę
Pasak KUL Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos vadovo, sprendimas išeiti į viešąją erdvę – prekybos ir pramogų centrą „Akropolis”, buvo strategiškai apgalvotas.
„Mes sąmoningai išėjome iš ligoninės erdvės. Džiaugiamės, kad Klausos dienos iniciatyvą galėjome įgyvendinti didžiausiame Klaipėdoje prekybos ir pramogų centre. Tai leido pasiekti plačiąją visuomenę patogioje, kasdienėje aplinkoje. Pasitikrinti atėjo ir tie, kurie galbūt būtų ilgai delsę užsukti į ligoninę patikrai. Juk žmogus, kuris nejaučia ryškių simptomų, retai ateina profilaktiškai tikrintis. Tačiau realybė tokia, kad klausos sutrikimai dažniausiai progresuoja palaipsniui, o procesai neretai yra negrįžtami“, – sako V. Bernotas.
Renginį priimę šeimininkai pabrėžia, kad tokios partnerystės padeda sveikatos temas paversti prieinamesnėmis.
„Prekybos ir pramogų centras yra vieta, kur kasdien susitinka miesto bendruomenė, todėl mums svarbu, kad žmonės čia galėtų ne tik apsipirkti, bet ir įsitraukti į prasmingas iniciatyvas. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie klausos sveikatos skatinimo ir sudaryti galimybę gyventojams nemokamai pasitikrinti sveikatą jiems patogioje aplinkoje“, – sako Paulius Pocius, „Akropolis Group“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas.
Prevencija – ypač svarbi
KUL medikai pabrėžia, kad profilaktinė ausų apžiūra ar audiometrija nėra tik formalumas. Tai svarbūs diagnostiniai tyrimai, leidžiantys tiksliai nustatyti individualius klausos slenksčius, įvertinti klausos sistemos būklę ir turėti objektyvų atskaitos tašką ateičiai. Reguliarūs patikrinimai padeda anksti pastebėti net ir nedidelius klausos pokyčius, kurie kasdienybėje gali likti nepastebėti, tačiau ilgainiui gali progresuoti.
Profilaktiniai klausos tyrimai ypač rekomenduojami vyresnio amžiaus žmonėms, nes su amžiumi susijęs klausos silpnėjimas yra viena dažniausių sensorinių funkcijų blogėjimo priežasčių. Taip pat tikrintis verta asmenims, sergantiems arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ar kitomis endokrininėmis ligomis, kurios gali turėti įtakos vidinės ausies kraujotakai ir nervų funkcijai. Didesnę riziką patiria ir tie, kurie dažnai klausosi muzikos per ausines, dirba triukšmingoje aplinkoje ar jaučia tokius simptomus kaip spengimas ausyse, ausų užgulimas ar galvos svaigimas. Klinikos vadovas V. Bernotas primena, kad pirmieji klausos sutrikimo požymiai dažnai būna subtilūs ir iš pradžių gali atrodyti nereikšmingi. Tai gali būti sunkiau suprantama kalba triukšmingoje aplinkoje, dažnesnis prašymas pakartoti pasakytą informaciją, nuolat didinamas televizoriaus ar telefono garsas, taip pat spengimas ausyse. „Tai signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Ankstyvas kreipimasis į specialistus leidžia laiku nustatyti problemą ir parinkti tinkamiausią gydymą ar klausos reabilitacijos priemones“, – pabrėžia klinikos vadovas.
Pasak jo, ypatingo dėmesio reikalauja staigus klausos pablogėjimas, ypač jei jis atsiranda vienoje ausyje. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją otorinolaringologą, nes laikas gali tiesiogiai lemti gydymo sėkmę ir galimybę atkurti klausą. Ankstyvas gydymas dažnai yra esminis veiksnys, padedantis išvengti negrįžtamų klausos pažeidimų.
Taps kasmetine sveikatos akcija
Atsižvelgdama į didžiulį susidomėjimą ir nustatytų sutrikimų mastą, KUL planuoja šią sveikatos akciją paversti kasmetine.
Pasak V. Bernoto, kad tokios iniciatyvos – nuoseklios lyderystės dalis. Universiteto ligoninės statusas leidžia pacientui vienoje vietoje gauti visą paslaugų grandinę: nuo pirminio ištyrimo ir audiologinių tyrimų iki chirurginio gydymo bei pooperacinės priežiūros. Multidisciplininė komanda ir moderni įranga užtikrina galimybę taikyti naujausius diagnostikos ir gydymo metodus.
KUL Komunikacijos tarnyba
