Spalio 15-ąją, minint Pasaulinę krūtų sveikatos dieną, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) primena, kad rūpinimasis moters sveikata neapsiriboja pažangia diagnostika ir gydymu. Ne mažiau svarbu, kad susidūrusi su onkologinės ligos diagnoze moteris sulauktų emocinio palaikymo. Todėl KUL nuo 2025 metų taikomas naujas pagalbos modelis – pranešant vėžio diagnozę kartu su gydytoju konsultacijoje dalyvauja ir medicinos psichologė.
Už kiekvienos diagnozės – moteris
Krūtų vėžio gydymas – daugelio skirtingų specialistų bendras darbas. Krūtų onkochirurgai, onkologai chemoterapeutai ir radioterapeutai, radiologai, patologai, genetikai, slaugos specialistai, medicinos psichologai, onkologijos atvejo vadybininkai ir kineziterapeutai dirba išvien.
Kiekvienas atsineša savo žinias ir patirtį, tačiau juos jungia bendras tikslas – parinkti gydymą remiantis naujausiomis tarptautinėmis rekomendacijomis, kuris atitiktų konkrečios moters poreikius.
KUL medicinos psichologė Asta Libikienė, dirbanti su onkologinėmis pacientėmis, pabrėžia, kad gydymo procese svarbu matyti ne tik ligą, bet ir pačią moterį.
„Už kiekvienos diagnozės yra moteris su savo gyvenimo istorija, artimaisiais, įsipareigojimais ir atsakomybėmis, savo stiprybe ir savo baimėmis, viltimis ir tuo metu turimomis jėgomis. Todėl taip svarbu, kad greta medicininės pagalbos eitų emocinis palaikymas“, – sako medicinos psichologė A. Libikienė.
Psichologinė pagalba – nuo diagnozės pranešimo akimirkos
Nuo 2025 metų Klaipėdos universiteto ligoninėje, pirmojoje iš gydymo įstaigų Lietuvoje, pradėtos taikyti išplėstinės vėžio diagnozės pranešimo konsultacijos, kuriose dalyvauja ir medicinos psichologė.
„Žinia apie onkologinę ligą nėra vien medicininė informacija. Tai ir emocinė patirtis, kuriai reikia laiko, jautrumo, supratimo“, – teigia A. Libikienė.
KUL Krūtų ligų centro vadovė dr. Čižauskaitė pabrėžia, kad psichologės dalyvavimas jau pirmojoje akistatoje su onkologine diagnoze yra svarbus pokytis organizuojant pagalbą pacientėms.
„Onkologinės ligos diagnozės pranešimas yra vienas jautriausių momentų visame pacientės gydymo kelyje. Suprantame, kad tą akimirką moteriai svarbu ne tik išgirsti medicininę informaciją, bet ir gauti emocinę atramą. Todėl Klaipėdos universiteto ligoninėje į diagnozės pranešimo konsultacijas įtraukėme medicinos psichologę. Tai reikšmingas žingsnis keičiant požiūrį į onkologinę pagalbą – psichologinis palaikymas tampa ne vėlesniu gydymo etapu, o prasideda nuo pat pirmosios akistatos su liga. Toks modelis leidžia jautriau atliepti individualias moters reakcijas, padėti jai priimti sudėtingą informaciją ir nepalikti vienos su diagnozės sukeltu nerimu bei nežinomybe. Mūsų siekis – kad pacientė nuo pirmos dienos jaustų, jog rūpinamės ne tik jos liga, bet ir ja pačia“, – sako A.Čižauskaitė.
Atrama visame gydymo kelyje
Psichologinė pagalba nesibaigia diagnozės pranešimo konsultacija. Esant poreikiui gydytojas gali išrašyti siuntimą specializuotoms psichologinėms konsultacijoms.
Pasak medicinos psichologės A. Libikienės, šių konsultacijų tikslas – padėti moteriai atrasti ir sutelkti tai, kas gali tapti atrama ligos ir gydymo laikotarpiu.
„Vidines stiprybes, psichologinius ir dvasinius išteklius, artimųjų palaikymą ir pagalbą. Kad ir su baime, ir su nežinomybe, ir su visais kitais jausmais turėtų į ką atsiremti, nurimti, sutelkti vidinius resursus einant savąjį nepakartojamą gyvenimo kelią“, – sako A. Libikienė.
Pasaulinė krūtų sveikatos diena primena, kad šiuolaikinė onkologinė pagalba turi apimti ne tik ligos diagnostiką ir gydymą, bet ir žmogaus emocinę savijautą. KUL taikomas modelis siekia, kad moteris nuo pat diagnozės sužinojimo jaustų visos specialistų komandos palaikymą.
KUL Komunikacijos tarnyba
