Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojų klinikinė patirtis pristatyta viename svarbiausių pasaulio otolaringologijos renginių. Rugsėjo 9–13 dienomis Stambule vykusiame XXIII pasauliniame otolaringologijos, galvos ir kaklo chirurgijos kongrese „IFOS Istanbul 2026“ KUL Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus gydytojai pristatė keturis elektroninius stendinius pranešimus. Juose – KUL gydytų pacientų klinikiniai atvejai ir gydymo rezultatai.
Dalyvavimas pasauliniame kongrese KUL specialistams suteikė galimybę ne tik pasidalyti savo klinikine patirtimi su tarptautine medikų bendruomene, bet ir susipažinti su naujausiais diagnostikos, chirurginio gydymo, klausos atkūrimo, balso sutrikimų gydymo bei kitų otolaringologijos sričių metodais. Gydytojų teigimu, svarbiausias tokių renginių rezultatas – galimybė įvertinti pasaulyje taikomus sprendimus ir atsirinkti tai, kas gali būti naudinga KUL pacientams.
„Pasaulinis kongresas leidžia savo kasdienę klinikinę praktiką palyginti su tuo, ką daro kolegos stipriausiuose pasaulio centruose. Mums svarbu ne vien sužinoti apie naują technologiją ar gydymo metodą, bet įvertinti, ar jis padeda tiksliau diagnozuoti, saugiau operuoti, geriau atkurti paciento funkcijas ir gyvenimo kokybę. Visa parsivežta informacija turi prasmę tada, kai ją galime panaudoti pacientų labui“, – sako KUL Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos vadovas, gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas.
KUL patirtis – tarptautinei medikų bendruomenei
Kongreso mokslinėje programoje KUL gydytojai pristatė keturis pranešimus, atspindinčius skirtingas sudėtingų ausų, nosies ir gerklės ligų diagnostikos bei gydymo sritis.
V. Bernotas ir Mantas Žemaitaitis pristatė KUL diagnozuotą ir gydytą itin retos vidurinės ausies adenokarcinomos atvejį. Pranešime aptarta šios retos ligos diagnostika, pasirinktas gydymas ir jo rezultatai.
Dovilė Šiaulytė pristatė spontaninės idiopatinės kaklo hematomos atvejį. Tai reta būklė, pasireiškusi ūmiu kaklo tinimu ir kėlusi grėsmę kvėpavimo takų saugumui. Tokiais atvejais ypač svarbus greitas būklės įvertinimas ir tinkamos gydymo taktikos pasirinkimas.
Inga Katutienė, Jurgita Snapkauskienė ir Monika Srėbaliūtė pristatė spazminės disfonijos gydymo atvejį. Pacientei, kuriai dėl individualių aplinkybių netiko standartinės procedūros, botulino toksino injekcija į balso klostes atlikta kontroliuojant ultragarsu. Po mėnesio pacientė nurodė reikšmingą balso pagerėjimą.
V. Bernotas ir Žygimantas Tverskis tarptautinei auditorijai pristatė 18 pacientų stebėjimo rezultatus po cholesteatomos operacijos, kurios metu speninės ataugos ertmė užpildyta užausiniu raumeniniu lopu. Po 12 savaičių visiška ertmės epitelizacija nustatyta 14 pacientų – 77,8 proc. atvejų. Ilgalaikiams šio metodo rezultatams įvertinti pacientų stebėjimas tęsiamas.
„Tai, kad galime pasauliniame kongrese pristatyti mūsų ligoninėje diagnozuotų ir gydytų pacientų atvejus bei gydymo rezultatus, leidžia savo darbą vertinti platesniame tarptautiniame kontekste. Kartu gauname kolegų grįžtamąjį ryšį, matome kitų centrų patirtį. Visa tai prisideda prie profesinio tobulėjimo ir gydymo kokybės“, – pabrėžia V. Bernotas.
Pasaulinės naujovės – KUL gydytojų praktikai
„IFOS Istanbul 2026“ programa apėmė praktiškai visas šiuolaikinės otolaringologijos sritis – klausos sutrikimų diagnostiką ir gydymą, ausų chirurgiją, klausos implantus, rinologiją, gerklų ir balso ligas, galvos ir kaklo chirurgiją bei onkologiją, vaikų otolaringologiją, rijimo sutrikimus, miego apnėją, galvos svaigimo ir pusiausvyros sutrikimų diagnostiką.
Šios sritys aktualios ir KUL Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus pacientams, todėl gydytojams ypač svarbios buvo temos, tiesiogiai susijusios su kasdiene klinikine praktika: tikslesne diagnostika, sudėtingų operacijų metodais, funkcijų išsaugojimu ir atkūrimu bei pacientų gyvenimo kokybe po gydymo.
Daug dėmesio kongrese skirta inovacijoms ir dirbtinio intelekto galimybėms medicinoje. Specialistai diskutavo, kaip naujosios technologijos gali padėti vertinti medicininius duomenis, tikslinti diagnostiką, planuoti gydymą ir gerinti jo rezultatus. Medicinos technologijų parodoje pristatyti naujausi chirurginiai instrumentai ir diagnostikos bei gydymo sprendimai.
Pasak V. Bernoto, technologinės naujovės vertingos tiek, kiek jos duoda realios naudos pacientui.
„Nauja technologija savaime nėra tikslas. Vertiname, ar ji leidžia ligą nustatyti anksčiau ir tiksliau, sumažinti gydymo riziką, saugiau atlikti operaciją, geriau išsaugoti ar atkurti klausą, balsą ir kitas žmogui svarbias funkcijas. Tarptautiniuose kongresuose galime tiesiogiai išgirsti centrų, kurie šiuos metodus jau taiko, patirtį ir kritiškai įvertinti, kas galėtų būti prasminga mūsų pacientams“, – sako KUL klinikos vadovas.
Daugiau kaip 7 tūkst. specialistų iš viso pasaulio
XXIII pasaulinį otolaringologijos, galvos ir kaklo chirurgijos kongresą organizavo Tarptautinė otorinolaringologų draugijų federacija IFOS. Ji vienija 134 profesines draugijas iš 118 šalių.
Į penkias dienas trukusį kongresą susirinko apie 7 tūkst. gydytojų otorinolaringologų, galvos ir kaklo chirurgų, audiologų, tyrėjų bei medicinos technologijų specialistų. Kongreso organizatoriai sulaukė daugiau kaip 2 800 mokslinių darbų iš 112 pasaulio šalių, o programoje dalyvavo daugiau kaip 2 000 ekspertų.
„Tokio masto renginyje svarbiausia ne informacijos kiekis, o tai, ką iš jos parsivežame į savo ligoninę. Grįžę su kolegomis aptariame aktualiausius mokslinius duomenis, gydymo metodus ir sprendžiame, ką galime pritaikyti savo praktikoje. Galutinis profesinio tobulėjimo tikslas yra vienas – kuo kokybiškesnė, saugesnė ir šiuolaikiškesnė pagalba mūsų pacientams“, – sako V. Bernotas.
KUL Komunikacijos tarnyba
