Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) surengė mokslinę-praktinę konferenciją „Onkologijos naujienos ir strateginės kryptys 2026 metams“, subūrusią šalies onkologijos, genetikos, radiologijos, chirurgijos, branduolinės medicinos ir kitų sričių ekspertus. Renginio tikslas – aptarti naujausias diagnostikos ir gydymo tendencijas bei pristatyti svarbiausius žingsnius, kuriuos KUL žengia stiprindama onkologinės pagalbos prieinamumą Vakarų Lietuvoje.
Pasak KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovo, onkologo chemoterapeuto Alvydo Česo, onkologinių susirgimų skaičius Lietuvoje kasmet auga, todėl ypač svarbu stiprinti ankstyvą diagnostiką, gerinti gydymo pasiekiamumą ir užtikrinti visapusišką pagalbą pacientams.
„Onkologija keičiasi labai greitai – 2025-ųjų rezultatai rodo didelį proveržį ne tik diagnostikoje ir gydyme, bet ir pacientų gyvenimo kokybės gerinime. Klaipėdos universiteto ligoninė žengė reikšmingus, tvirtus žingsnius. Naujoje vėžio kontrolės programoje tampame trečiuoju klasteriniu centru Lietuvoje, kuriame pacientams bus suteikiama visa apimanti pagalba. Tai reiškia, kad Vakarų Lietuvos žmonėms nebereikia vykti į kitus miestus – visa diagnostika ir gydymas pasiekiami čia, Klaipėdoje. Turime puikias diagnostines, radiologines ir intervencines galimybes, o KUL onkologinis klasteris jungs regiono ligonines ir leis pacientams gauti pagalbą greičiau“, – sakė A. Česas.
Po vadovo pranešimo konferencijoje pristatytos svarbiausios 2025–2026 m. onkologijos kryptys. KUL Medicininės genetikos centro vadovė prof. dr. Jūratė Gruodė aptarė onkogenetikos svarbą ir paveldimų rizikų vertinimo galimybes. Krūtų ligų centro vadovė dr. Agnė Čižauskaitė pristatė atnaujintą ankstyvu ir pažengusiu krūties vėžiu sergančiųjų ištyrimo algoritmą, o gydytoja radiologė Eglė Gvazdaitė išsamiai apžvelgė KUL taikomas radiologinio ištyrimo technologijas.
Radiologijos klinikos vadovas dr. Mindaugas Stražinskas kalbėjo apie sparčiai modernėjančias radiologijos paslaugas ir ateities viziją. Branduolinės medicinos centro vadovė doc. Nemira Jurkienė supažindino su branduolinės medicinos diagnostikos ir gydymo galimybėmis, o gydytoja onkologė chemoterapeutė Rugilė Pikturnienė pristatė naujos kartos radionuklidų terapiją ir jos poveikį prostatos vėžio gydymui.
Apie šiuolaikinius medikamentus ir jų taikymo niuansus kalbėjo Onkologijos chemoterapijos skyriaus vadovė Aušra Bankauskaitė-Arnašienė. Gydytojas endokrinologas Arūnas Pangonis akcentavo, kokius veiksmus šeimos gydytojai turėtų atlikti, kai įtariama naujos kartos antinavikinių vaistų sukelta endokrinopatija. Hematologė Ligita Kasnauskienė apžvelgė mielominę ligą ir svarbiausius aspektus, kuriuos turėtų žinoti pirminės sveikatos priežiūros specialistai.
KUL Neurochirurgijos klinikos vadovas dr. Danius Liutkus pristatė neurochirurgijos galimybes ligoninėje, pabrėždamas sudėtingų neuroonkologinių operacijų prieinamumą regione. A. Česas konferencijoje taip pat apžvelgė naujoves nesmulkialąsčių plaučių vėžio gydyme. Chirurginio gydymo kryptis ir plėtros tendencijas aptarė KUL direktorius medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas kartu su Chirurgijos klinikos vadovu prof. dr. Linu Venclausku. Onkoginekologijos srities naujoves ir augančius iššūkius pristatė Ginekologijos centro vadovas dr. Artūras Dobilas, o gydytoja onkologė chemoterapeutė Jolita Indriuškevičienė aptarė naujas galimybes pažengusio gimdos kūno vėžio gydyme.
Konferencijos metu akcentuota, kad KUL nuosekliai stiprina regiono onkologinės pagalbos sistemą ir kuria visapusišką paslaugų tinklą, kuriame pacientui reikalinga pagalba – nuo ankstyvos diagnostikos ir genetinių tyrimų iki sudėtingiausių operacijų ir paliatyviosios pagalbos – teikiama vienoje vietoje.
KUL tikslas – tapti Vakarų Lietuvos onkologijos kompetencijų centru, užtikrinančiu, kad kiekvienas pacientas gautų modernią, tikslią ir greitą pagalbą arti namų.
KUL Komunikacijos tarnyba
