Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) – dar daugiau galimybių tiksliai genetinei diagnostikai ir personalizuotam gydymui – prie Medicininės genetikos centro prisijungė dvi medicinos genetikės, atsinešančios tarptautinės patirties, mokslinės kompetencijos ir naujausių genomikos žinių. Pasak jų, medicininė genetika šiandien tampa neatsiejama šiuolaikinės medicinos dalimi – genetiniai tyrimai padeda tiksliau diagnozuoti retas ir paveldimas ligas, individualizuoti onkologinių pacientų gydymą bei numatyti ligų rizikas. Auganti specialistų komanda leis KUL dar labiau plėsti atliekamų tyrimų spektrą ir stiprinti laboratorinius pajėgumus.
Mokslinės žinios – pacientų labui
Kornelija Rauduvytė Jimenez baigė genetikos ir medicinos genetikos studijas Vilniaus universitete, šiuo metu studijuoja doktorantūroje. Jos moksliniai tyrimai susiję su onkologinių ligų genetika – bakalauro ir magistro darbai buvo susiję su krūties bei skrandžio vėžiu, o doktorantūros mokslinis darbas - su kolorektaliniu vėžiu.
„Džiaugiuosi prisijungusi prie KUL komandos. Čia galiu genetikos žinias pritaikyti dirbant dėl pacientų. Labai svarbu, kad sukauptos žinios virstų realia pagalba žmonėms. Dažnai paciento net nematome – turime jo anamnezę, biologinį mėginį ir genetinius duomenis, kuriuos privalome kruopščiai išanalizuoti. Daugiausiai dirbsiu su egzomo duomenimis – analizuosiu baltymus koduojančias DNR sekas, ieškant retų genetinių variantų, galinčių paaiškinti paciento klinikinius požymius. Už kiekvieno mėginio yra žmogus ir jo šeima. Nuo mūsų pateiktų išvadų priklauso tolimesni tyrimai, gydymo sprendimai ir pacientų gyvenimo kokybė“, – sako medicinos genetikė.
Pasak jos, pasirinkimą prisijungti prie KUL lėmė kolegų rekomendacijos ir galimybė dirbti stiprioje profesionalų komandoje. K. Rauduvytė Jimenez ligoninėje mato galimybę ne tik pritaikyti savo žinias, bet ir mokytis iš kolegų, augti kaip specialistė bei prisidėti prie centro plėtros.
Tarptautinė patirtis – Klaipėdai
Prie Medicininės genetikos centro prisijungusi dr. Aušrinė Nestarė taip pat baigė genetikos studijas Vilniaus universitete. Profesinę patirtį ji kaupė ir Švedijoje, kur gilinosi į molekulinių technologijų pažangą, bioinformatinius duomenų analizės metodus bei jų taikymą precizinėje medicinoje.
„Turėjau apsispręsti – likti dirbti Švedijoje ar grįžti į Lietuvą. Iš pažįstamų klaipėdiečių daug girdėjau apie vykstančius pokyčius Klaipėdos universiteto ligoninėje, apie stiprėjančią komandą ir grįžtančius aukštos kvalifikacijos specialistus. Tai paskatino pasirinkti KUL“, – pasakoja A. Nestarė.
Medicinos genetikę labiausiai domina vėžio genetika, molekulinis navikų profiliavimas ir individualizuoto gydymo galimybės.
„Genetiniai tyrimai leidžia tiksliau prognozuoti ligos eigą ir parinkti kiekvienam pacientui tinkamiausią gydymą. Tai yra personalizuotos medicinos kryptis, kuri sparčiai vystosi visame pasaulyje. Svarbu, kad KUL Medicininės genetikos centras ne tik teikia diagnostikos paslaugas, bet ir aktyviai vykdo mokslinius tyrimus. Galimybė derinti klinikinį darbą su mokslu man yra svarbi“, - pasakojo medicinos genetikė. Ji taip pat pabrėžia, kad Švedijoje įgyta praktinė patirtis bus naudinga dirbant su naujos kartos sekoskaitos technologijomis bei bioinformatinėmis analizėmis ir stiprinant genetinės diagnostikos galimybes KUL.
Plečiasi tyrimų galimybės
KUL Medicininės genetikos centro vadovė prof. dr. Jūratė Gruodė džiaugiasi augančia komanda ir stiprėjančiomis centro kompetencijomis.
„Plečiantis genetinių tyrimų spektrui ir augant jų apimtims, kvalifikuotų specialistų poreikis nuolat didėja. Naujosios komandos narės turi patirties pažangiose genominių tyrimų srityse, kurios šiandien itin svarbios onkologijoje, neurologijoje ir kitose medicinos srityse. Jos dalysis savo sukaupta patirtimi, kartu įgis naujų kompetencijų, o svarbiausia – prisidės prie dar kokybiškesnių paslaugų pacientams“, - sako vadovė.
Pasak J. Gruodės, stiprėjant laboratorinės diagnostikos komandai didėja ir centro galimybės taikyti naujausius genetinių tyrimų metodus.
„Didesni laboratoriniai pajėgumai leidžia atlikti daugiau tyrimų ir plėsti jų spektrą. Tai reiškia tikslesnę diagnostiką, greitesnius atsakymus gydytojams ir pacientams bei daugiau galimybių parinkti optimalų, individualizuotą gydymą. Tai kryptis, kuria šiandien juda visa šiuolaikinė medicina“, – sako ji.
KUL Komunikacijos tarnyba
