Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Akių ligų centro vadovė Jurgita Kazlauskaitė dalyvavo Amerikos oftalmologų akademijos (AAO) metiniame kongrese, vykusiame Orlande, Jungtinės Amerikos Valstijose. Tai – didžiausias pasaulyje akių ligų specialistų renginys, kasmet suburiantis daugiau nei 16 tūkst. oftalmologų, optometristų ir slaugytojų iš 130 šalių.
Šių metų kongreso šūkis – „Apsaugoti regėjimą, suteikti gyvenimui prasmę“ – atspindėjo renginio esmę: technologijų pažanga leidžia vis dažniau sugrąžinti pacientams regėjimą ir visavertį gyvenimą.
Kaip pasakojo J. Kazlauskaitė, kongrese vyko Retina Subspecialty Day – specialios sesijos, skirtos tinklainės ligoms. Dėmesio centre – nauji gydymo metodai pacientams, sergantiems tiek neovaskuline amžine geltonosios dėmės degeneracija, tiek ir geografine atrofija. Pristatyti naujos kartos komplemento sistemos inhibitoriai, kurie gali sulėtinti tinklainės ląstelių nykimą. Tyrėjai aptarė individualizuoto gydymo strategijas, kaip anksti atpažinti progresuojančią GA ir taikyti gydymą dar iki funkcinių regėjimo nuostolių.
Kongrese diskutuota apie genų terapijos pažangą – viena injekcija, galinti užtikrinti ilgalaikį efektą be dažno vaistų leidimo. Taip pat pristatyti nauji vaistų įvedimo būdai – Port Delivery System (PDS), leidžiantys išvengti kasmėnesinių injekcijų bei injekcijos, kai vaistas leidžiamas tarp gyslainės ir skleros, pasiekiant didesnį tikslumą ir mažesnį šalutinį poveikį. Šios technologijos - tai realus žingsnis pacientų gyvenimo kokybės gerinimui, gydymo procesų tolbulinimui.
Pasak J. Kazlauskaitės, pirmoji persodinta žmogaus akis – medicinos istorijos lūžis. Kongreso dalyviai itin domėjosi pirmuoju sėkmingu visos akies transplantacijos atveju. Nors pacientas dar neturi regėjimo funkcijos, akies struktūros išlikimas po transplantacijos – reikšmingas žingsnis į ateities regeneracinę oftalmologiją.
Šių metų C. Schepens Eye Research Institute apdovanojimas skirtas mokslininkui ir jo bendradarbiams, kurie aprašė naujas akių ligas bei sindromus. Tokie darbai padeda anksti diagnozuoti retas akių patologijas ir planuoti tikslinį gydymą.
Didelis dėmesys skirtas ir pačių gydytojų gerovei. Pranešėjai pabrėžė, kad ilgos operacijos ir netaisyklinga laikysena gali sukelti stuburo, kaklo ir rankų pažeidimus. Pristatyti ergonominiai darbo metodai ir įrangos dizaino sprendimai, padedantys oftalmologams dirbti saugiau ir ilgiau išlaikyti profesinį pajėgumą.
„Kongreso idėjos ir naujovės atveria galimybes: ankstyvai tinklainės ligų diagnostikai taikant modernius vaizdinimo metodus (pvz., plataus lauko optinę koherentinę tomografiją su angiografija); individualizuoti gydymą pagal ligos eigą ir genetinius žymenis; mažinti vizitų skaičių, diegiant ilgo veikimo vaistų sistemas; gerinti gydytojų darbo aplinką, diegiant ergonominius tyrimo kabinetų sprendimus. Šis kongresas kartą parodė, kad oftalmologija – tai sritis, kurioje technologijos ir mokslas padeda pacientams ilgiau išsaugoti regėjimą bei gyvenimo kokybę. O gydytojams savalaikiai diagnozuoti ir gydyti, Nuo genų terapijos iki ergonomiško darbo kabinete – kiekviena naujovė tarnauja tam pačiam tikslui: apsaugoti regėjimą ir suteikti gyvenimui prasmę“, - apibendrino J. Kazlauskaitė.
KUL Komunikacijos tarnyba
