Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) įvyko konferencija „Infekcijų prevencija ir antimikrobinio atsparumo valdymas stacionarinėse ASPĮ: patirtys ir perspektyvos“. Renginys subūrė gausų būrį sveikatos priežiūros specialistų, ekspertų bei institucijų atstovų diskusijai apie vieną didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių – augantį mikroorganizmų atsparumą antibiotikams ir infekcijų kontrolės svarbą užtikrinant pacientų saugumą.
KUL direktorius medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas pabrėžė, kad efektyvi infekcijų kontrolė ir racionalus antibiotikų vartojimas yra esminiai veiksniai siekiant užtikrinti pacientų saugą bei aukštą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Renginyje pristatyta plati temų įvairovė – nuo strateginių antimikrobinio atsparumo valdymo krypčių iki praktinių sprendimų taikymo gydymo įstaigose. Higienos instituto atstovė Asta Jurkevičienė apžvelgė pasiektą pažangą Lietuvoje bei pristatė sprendimus, kurie formuos antimikrobinio atsparumo valdymo politiką ateityje.
Ypatingas dėmesys renginyje skirtas KUL patirtims įgyvendinant antimikrobinio atsparumo valdymo ir infekcijų prevencijos valdymo modelių bandomąjį diegimą. Gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pristatė KUL įdiegtą antimikrobinių vaistų vartojimo modelį bei analizavo neracionalaus antibiotikų vartojimo pasekmes vietiniu ir tarptautiniu mastu. Gydytoja Jelena Kopeykinienė išsamiai aptarė racionalios antibiotikoterapijos principus, remdamasi laboratorinės medicinos duomenimis. Infekcijų kontrolės tarnybos l.e.p. vadovė Raminta Mitkuvienė dalijosi bandomojo infekcijų prevencijos modelio diegimo iššūkiais ir sėkmėmis. Slaugos administratorė Irina Zelenienė akcentavo, kad slaugos praktika yra kritinė grandis užkertant kelią su sveikatos priežiūra susijusioms infekcijoms.
Konferencijos metu analizuota ir Vakarų Lietuvos situacija. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovė Jekaterina Sinotova pateikė regioninę antimikrobinio atsparumo stebėsenos apžvalgą.
Nacionalinės visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento skyriaus vadovė Asta Šlepetienė supažindino su 2025 m. vykdytos valstybinės kontrolės rezultatais bei aktualiais teisės aktų pakeitimais.
Viena įdomiausių renginio temų buvo KUL Infekcijų kontrolės tarnybos specialistės Gintarės Baštunovos pranešimas apie gerosios infekcijų kontrolės komunikacijos praktikas KUL. Akcentuota, kad tinkamas informacijos perdavimas yra tokia pat svarbi prevencijos dalis kaip ir higienos priemonės.
Konferencija parodė, kad nors antimikrobinio atsparumo problema išlieka sudėtinga ir daugiasluoksnė, Lietuvoje jau kuriami ir diegiami konkretūs sprendimai. Vis dėlto, atsižvelgiant į pristatytų temų pobūdį, galima daryti prielaidą, kad ilgalaikė sėkmė priklausys nuo nuoseklaus tarpdisciplininio bendradarbiavimo, duomenimis grįstų sprendimų bei nuolatinio specialistų kompetencijų stiprinimo.
Renginys organizuotas įgyvendinant projektus, skirtus antimikrobinio atsparumo valdymo plėtrai bei infekcijų prevencijos modelių diegimui stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
KUL informacija
