Klaipėda dvyliktą kartą tapo krūties vėžio gydymo ekspertų susitikimo vieta. Uostamiestyje surengta kasmetė specializuota mokslinė-praktinė konferencija „Krūtį tausojantis gydymas“, suburianti chirurgus, onkologus chemoterapeutus, radioterapeutus, patologus, genetikus ir kitų sričių specialistus iš Lietuvos bei užsienio.
KUL – viena iš krūties vėžio gydymo lyderių
„Klaipėda yra vienas iš svarbiausių centrų, kuriuose telkiamos krūties vėžio gydymo kompetencijos. Neatsitiktinai konferencija jau dvyliktus metus vyksta būtent uostamiestyje. Kiekvieną rudenį į Klaipėdą atvyksta su krūties vėžiu dirbantys specialistai, kad aptartų naujausius gydymo metodus, pasidalytų patirtimi ir kartu ieškotų geriausių sprendimų pacientams“, – sako konferencijos iniciatorius ir pagrindinis organizatorius, Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Dvylika metų be pertraukos vykstantis renginys – ne tik profesinės bendruomenės tradicija, bet ir Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) lyderystės krūties vėžio diagnostikos bei gydymo srityje įrodymas.
„Konferencija nenutrūko net COVID-19 pandemijos laikotarpiu, o pastaraisiais metais tapo dar atviresnė tarptautinei auditorijai – pranešimai skaitomi anglų kalba, dalis užsienio ekspertų dalyvauja gyvai, kiti prisijungia nuotoliniu būdu, kaip šiemet Vienos medicinos universiteto profesorius Rupertas Bartschas, kurio mokslinių tyrimų centre – sudėtingos krūties vėžio formos“, – sako A.Česas.
Sprendimai, tiesiogiai keičiantys pacientų gydymą
Klaipėdoje vykstanti kasmetinė konferencija „Krūtį tausojantis gydymas“ skirta specialistams, kurie kasdien priima sudėtingus klinikinius sprendimus – nuo diagnozės nustatymo ir naviko biologinių savybių įvertinimo iki individualaus gydymo plano sudarymo.
Programoje nagrinėjamos onkologinės ir krūtų chirurgijos, chemoterapijos, hormonų terapijos, imunoterapijos, radioterapijos, molekulinės diagnostikos, genetinių tyrimų, patologijos bei ligos prognozavimo temos.
Ypatingas dėmesys skiriamas šiuolaikinei gydymo krypčiai – siekiui mažinti procedūrų ir operacijų apimtį, neprarandant gydymo veiksmingumo. Aptariamos galimybės taikyti mažesnės apimties chirurgines intervencijas, tiksliau parinkti spindulinio gydymo režimus ir individualizuoti medikamentinę terapiją.
„Šiuolaikinė onkologija leidžia vis dažniau gydymą pritaikyti konkrečiam pacientui ir konkrečiam navikui. Chemoterapija, hormonų terapija, imunoterapija bei taikinių terapija šiandien suteikia galimybių, kurios dar prieš kelerius metus atrodė sunkiai pasiekiamos. Kai kuriais atvejais prieš operaciją taikomas gydymas naviką sumažina tiek, kad chirurgui lieka pašalinti tik tą vietą, kurioje jis buvo“, – pažymi A. Česas.
KUL specialistai – tarp konferencijos ekspertų
Šiemet reikšmingą konferencijos programos dalį sudarė Klaipėdos universiteto ligoninės medikų pranešimai. Savo klinikine patirtimi ir naujausių gydymo metodų taikymo rezultatais dalijosi KUL chirurgai, onkologai chemoterapeutai, radioterapeutai ir kitų sričių specialistai.
Tarp pranešėjų – KUL Krūtų ligų centro vadovė dr. Agnė Čižauskaitė, Chemoterapinės onkologijos centro vadovė Aušra Bankauskaitė-Arnašienė, gydytojai onkologai chemoterapeutai Rugilė Pikturnienė ir Augustas Česnavičius, Radioterapinės onkologijos centro l. e. p. vadovas Darius Norkus, gydytoja radiologė Eglė Gvazdaitė.
Pasak Alvydo Česo, aktyvus KUL specialistų dalyvavimas rodo aukštą ligoninės komandų profesinį lygį ir gebėjimą ne tik taikyti pažangiausius gydymo metodus, bet ir formuoti profesinę diskusiją nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
„Mūsų specialistai nuolat gilina žinias, dalyvauja mokslinėje veikloje ir atlieka reikšmingus darbus. KUL specialistų kvietimas konferencijoje dalytis savo patirtimi patvirtina Klaipėdos universiteto ligoninės kompetenciją ir jos svarbą visos Lietuvos onkologijos sistemai“, – pabrėžia klinikos vadovas.
Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir kitų Lietuvos bei užsienio gydymo įstaigų atstovai.
„Vienas svarbiausių renginio principų – skirtingų centrų ir specialybių bendradarbiavimas. Dalijantis klinikine informacija ir patirtimi siekiama, kad pacientams Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje būtų prieinamas vienodai aukšto lygio, šiuolaikiniais įrodymais pagrįstas gydymas“, – sako A. Česas.
Tarptautiniai pranešėjai pristatė naujausias įžvalgas
Konferencijoje pranešimą skaitė ir vienas žinomiausių šios srities ekspertų – profesorius iš Austrijos universitetinės ligoninės R. Bartschas, tyrinėjantis retas ir anksčiau itin sunkiai gydytas krūties vėžio formas. Dalyviams pristatytos naujausios mokslinės įžvalgos ir dar tik rengiamų paskelbti tyrimų rezultatai.
Tarptautinių ekspertų dalyvavimas suteikia Lietuvos specialistams galimybę su naujausiomis gydymo kryptimis susipažinti dar prieš joms plačiai įsitvirtinant klinikinėje praktikoje.
„Onkologija keičiasi labai sparčiai, todėl būtina nuolat keistis žiniomis. Konferencija suteikia galimybę Klaipėdoje išgirsti pasaulinio lygio ekspertus ir kartu parodyti, kad mūsų pačių specialistai yra lygiaverčiai tarptautinės profesinės bendruomenės dalyviai“, – teigia A. Česas.
Daugiau ankstyvųjų stadijų diagnozių
Krūties vėžys Lietuvoje išlieka viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų. A. Česo teigimu, kasmet nustatoma daugiau kaip 1700 naujų moterų ir vyrų krūties vėžio atvejų.
Vis dėlto gydytojai mato ir teigiamų pokyčių – užleistų trečiosios ir ketvirtosios stadijos ligos atvejų dalis mažėja ir sudaro apie penktadalį visų diagnozuojamų atvejų. Dauguma krūties vėžio atvejų nustatomi pirmosios arba antrosios stadijos, kai gydymo galimybės ir prognozės yra palankesnės.
„Tai gali būti didėjančio visuomenės sąmoningumo, aktyvesnės informacijos sklaidos ir atrankinės mamografinės patikros programos rezultatas. Anksti diagnozuota liga suteikia gerokai daugiau galimybių taikyti tausojantį ir veiksmingą gydymą“, – sako Alvydas Česas.
KUL Komunikacijos tarnyba
