Glaukoma dažna liga – tarp 40–80 metų amžiaus žmonių, 3,5 proc. jų serga glaukoma, rodo pasaulinė statistika. Anot medikų, blogiausia, kad maždaug pusė sergančiųjų glaukoma nė nenutuokia apie savo ligą. Ir pas gydytojus jie ateina, kai būna visai riesta – rega negrįžtamai prarasta.
Požymiai, į kuriuos numoja ranka
„Glaukoma dažnai nesukelia jokių simptomų“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės Akių ligų centro vadovė, gydytoja oftalmologė mikrochirurgė Jurgita Kazlauskaitė.
Pasak jos, daugiausia problemų pridaro lėtinė ligos forma, nes į pirmuosius jos signalus žmonės yra linkę numoti ranka.
„Yra keli ligos tipai. Dažniausiai pasitaiko atviro kampo – čia toji lėtinė, besimptomė – jos formos yra pirminė atviro kampo glaukoma ir normalaus akispūdžio glaukoma. Pastaroji pasižymi tuo, kad esant normaliam akispūdžiui vystosi glaukomai būdingi akies nervo pažeidimai. Ji dažnai susijusi su kraujotakos sutrikimais ir gretutinėmis ligomis, tokiems žmonėms šąla rankos, kojos, dažnai žemas bendras kraujo spaudimas.
Uždaro kampo glaukoma gali būti ūmi, ji pasireiškia stipriais skausmais ir mano jau minėtais simptomais, taip pat akies paraudimu, pykinimu. Būna ir lėtinė forma, kuri progresuoja pamažu, dažnai vystosi toliaregiams, kai anatomiškai yra maža akis, vyresniame amžiuje progresuojant akies lęšio drumstims, t.y. kataraktai.
Įgimta glaukoma ir juvenilinė, kuri pasireiškia vaikystėje, paauglystėje – stebimos anatomiškai didelės akys, pasireiškia ašarojimu, šviesos baime, ragenos drumstimis.
Dėl kitų akių ligų išsivysčiusios glaukomos – po traumos, besikartojančių uždegimų, sergant diebetine retinopatija, tinklainės venos tromboze (taip vadinama besivystančių naujadarinių kraujagyslių sukelta glaukoma), lęšiuko sukelta glaukoma, po akies operacijų išsivysčiusi glaukoma.
Taip pat pasitaiko medikamentų sukelta glaukoma – dažnai ją nulemia kortikosteroidai, ilgalaikiai be gydytojo priežiūros vartojami akių lašai, sisteminių jungiamojo audinio ligų atvejais skiriami vaistai – tabletės, injekcijos, plaučių ir obstrukcinės ligos metu naudojami inhaliatoriai.
Skubi oftalmologinė pagalba būtina, kai atsiranda stiprus akies skausmas su paraudimu, plintantis į kaktą, žandikaulį, sukeliantis pykinimą, staigų matymo pablogėjimą, ratilus aplink šviesą“, – dėstė J.Kazlauskaitė.
Ji tęsė, kad jeigu pacientui diagnozuojama pažengusi glaukomos forma, dažniausiai liga būna labiau pažengusi vienoje akyje. Užsidengęs sveikesnę akį pacientas pastebi, kad „pradingo“ dalis matymo lauko.
„Tai žmonėms kliudo vairuoti, atsiranda išgąstis, kad reikia kreiptis į daktarą, nors ta liga buvo prasidėjusi jau seniai. Dažniausiai tada randame ir kitos akies pradinius pakitimus, nes glaukoma įprastai pažeidžia abi akis“, – paaiškina J.Kazlauskaitė.
Glaukomos išsivystymui įtakos turi ir bendra organizmo būklė. Padidėjęs kraujospūdis, lėtinės ligos – ypač kraujotakos, reumatoidiniai susirgimai.
Pavyzdžiui, žinoma, kad diabetas dvigubai padidina riziką susirgti glaukoma.
Ypač budrūs turėtų būti tie, kurių šeimoje yra buvę glaukomos atvejų, nes jiems atsiranda didesnė ligos išsivystymo tikimybė. Svarbu tikrintis, kad liga neužkluptų iš pasalų, ji būtų diagnozuota anksti, paskirtas savalaikis gydymas.
Ligą „pagauti“ padeda tyrimai
Glaukoma vadinama tyliu regos vagimi. Kai žmogus ligos nepastebi, į medikus kreipiasi vėlai, liga gali baigtis net aklumu.
„Taip, būna agresyvios glaukomos formos. Pirmiausia, gydome akių lašais arba lazeriu, vėlesnis metodas – operacija. Bet kartais visas gydymo priemones pritaikai, o liga tokia pažengusi ir agresyvi, kad mes su ja nesusitvarkome“, – apgailestauja J.Kazlauskaitė.
Paplitęs įsitikinimas, kad pas oftalmologą reikia lankytis tik žmonėms, kurių nosis yra pabalnoję akiniai. O štai erelio regėjimu besigiriantys žmonės džiaugiasi, kad nereikia turėti reikalų su akių gydytojais. Ar jie tikrai apsaugoti nuo glaukomos?
„Realiai – ne. Liga gali būti pačiose pradinėse stadijose, nustatoma tik labai specifiniai tyrimais, pavyzdžiui, kompiuterine tomografija, kuri leidžia mums „pagauti“ ankstyvus pakitimus, kurie galėtų sukelti regos nervo pažeidimą ir nulemti tunelinį matymą“, – akcentuoja J.Kazlauskaitė.
Vienas pagrindinių glaukomos rizikos veiksnių – padidėjęs akispūdis. Apie 8–10 proc. vyresnių kaip 40 metų žmonių akispūdis yra aukštesnis už 21 mmHg, tačiau nestebima jokių glaukomai būdingų regos nervo ar akipločio pakitimų – tai vadinama akių hipertenzija.
„Būna, kad žmogus visą gyvenimą turi padidėjusį akispūdį, bet jam nesivysto su glaukoma susiję pakitimai“, – pastebi gydytoja oftalmologė.
Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų atrankos programa, kurioje dalyvauti – išsitirti – kviečiami visi vyrai ir moterys nuo 40 metų. J.Kazlaukaitė sako, kad kardiologai, nustatę arterinę hipertenziją arba diabetą, dažnai pacientą nusiunčia ir pas gydytoją oftalmologą pasitikrinti akių kraujotakos.
„Atgal nieko nesugrąžinsi“
J.Kazlauskaitė akcentuoja, kad įtakos glaukomos rizikai turi ir gyvenimo būdo veiksniai. Geležinė taisyklė – fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas, žalingų įpročių nebuvimas – gerina bendrą organizmo būklę, tuo pačiu apsaugo ir nuo glaukomos.
Be to, nepatariama stovėti ant galvos, nes tai gali padidinti spaudimą akių kraujagyslėse.
Glaukoma – nepagydoma liga. Kai ji diagnozuota, medikai deda pastangas, kad sustabdytų jos eigą.
„Atgal nieko nesugrąžinsi, mūsų didžiausias tikslas – neleisti ligai progresuoti, nuo žūties apsaugoti regos nervo skaidulas.
Pas daktarą atėję žmonės dažnai tikisi stebuklingos piliulės, bet iš tikrųjų reikės ir jiems patiems įdėti pastangų. Kokia nauda, jei gydytojas išrašys akies lašų, duos rekomendacijas mažinti kraujospūdį, gerinti kraujotaką, suvaldyti diabetą, o pacientas „pamirš“ patarimus, nuspręs, kad jis ir taip jaučiasi gerai“, – pabrėžia J.Kazlauskaitė.
Pasak jos, kartais žmonėms nepatinka vaistai, pavyzdžiui, nuo jų graužia akis. Tada reikėtų pasitarti su gydytoju, ieškoti kito gydymo, o ne tiesiog nutraukti vaistų vartojimą ir nieko nesakyti medikams.
„Pacientas sako, kad lašinasi vaistus, bet nueini į jo sveikatos istoriją ir matai, kad paskutinis buteliukas išrašytas prieš metus. Vadinasi, žmogus tinkamai neįvertina savo situacijos“, – pastebi J.Kazlauskaitė.
Eimantas Šiaulitis
Lrytas.lt
