Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) jau diegiamos dirbtinio intelekto (DI) technologijos. Apie jų taikymo galimybes, etinius, teisinius ir psichologinius aspektus konferencijoje „Medicina pagal Fengshui“ diskutavo medicinos, teisės, psichologijos, socialinio darbo ir informacinių technologijų specialistai.
Konferencijoje buvo aptarti vieni aktualiausių šiuolaikinės medicinos klausimų: DI integracija į gydymo procesus, gydytojų ir technologijų kūrėjų atsakomybės ribos, Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas ir jo taikymas Lietuvoje. Taip pat daug dėmesio skirta medikų emocinei sveikatai, streso valdymui, pacientų gerovei, organų donorystei, dvasinei pagalbai, korupcijos prevencijai ir kibernetiniam saugumui.
„Dirbtiniu intelektu domiuosi ir gilinuosi jau seniai. Šios technologijos sparčiai ateina į mediciną, todėl svarbu apie jas kalbėti ne tik technologiniu, bet ir etiniu, teisiniu bei žmogiškuoju aspektu. Ateitis jau šiandien – ji jau pas mus“, – sakė konferencijos iniciatorė, KUL Patologijos centro gydytoja patologė Loreta Radvinskienė.
Pasak jos, šiuolaikinė medicina neatsiejama ne tik nuo aukštųjų technologijų, bet ir nuo dėmesio žmogui.
„Ne mažiau svarbios temos yra didžiulis psichologinis krūvis, kurį patiria sveikatos priežiūros specialistai, pacientų emocinė gerovė, donorystės svarba ir visapusiška pagalba žmogui. Norėjome pažvelgti į mediciną plačiau – kaip į sistemą, kurioje svarbūs ir pacientai, ir jais besirūpinantys medikai“, – teigė L. Radvinskienė.
KUL specialistai pristatė, kaip dirbtinis intelektas ir robotizacija jau šiandien keičia įvairias medicinos sritis. Robotinės chirurgijos specialistas, gydytojas urologas Raimundas Venckus apžvelgė robotinės chirurgijos tendencijas pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje, aptarė technologijų naudą pacientams bei su jų taikymu susijusias atsakomybes.
KUL Vaizdinės diagnostikos centro vadovas, gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas pristatė DI taikymo radiologijoje galimybes ir iššūkius. Akcentuota, kad dirbtinis intelektas nepakeičia gydytojo – jis tampa pagalbine priemone, leidžiančia dar tiksliau ir efektyviau diagnozuoti ligas. Jis gilinosi į dirbtinio intelekto taikymo radiologijoje teisinius, etinius, psichologinius aspektus. DI radiologijoje vienas iš dažniausiai taikomų, jo galimybės plačios, nauda akivaizdi. Gilinosi į klausimus – kas pasirašo tyrimo išvadą, kas už išvadą atsakingas, kokios deleguojamos atsakomybės programų kūrėjams, kokia Europos sąjungos ir Lietuvos teisinė bazė, pacientų pasitikėjimas dirbtiniu intelektu. DI radiologijoje nepakeičia gydytojo radiologo, o dirba su juo petys petin ir padeda tiksliau diagnozuoti ligą.
Apie DI pritaikymą patologijoje kalbėjusi gydytoja patologė L. Radvinskienė pabrėžė, kad šios technologijos gali padėti atlikti itin tikslius kiekybinius ir kokybinius tyrimų vertinimus, kurie svarbūs individualizuojant onkologinių pacientų gydymą. DI taip pat gali sumažinti specialistams tenkantį krūvį atliekant daug laiko reikalaujančias rutinines užduotis. Ji supažindino su dirbtinio intelekto taikymo ligų diagnostikoje galimybėmis, teisiniais, psichologiniais bei etiniais aspektais, hibridinėmis DI ir gydytojui deleguojamomis atsakomybėmis. Atkreipė dėmesį, jog aukštosios technologijos nepakeičia gydytojo patologo, bet dirba išvien su juo. DI padeda itin dideliu tikslumu įvertinti imunohistocheminių reakcijų kiekybinius- kokybinius pokyčius, to pasekoje itin preciziškai gali būti taikomas onkologinių pacientų individualizuotas gydymas. Lietuvoje ir visame pasaulyje itin trūksta gydytojų patologų ir šios specialybės gydytojams tenka didžiulis darbo krūvis bei atsakomybė, DI galėtų pagelbėti rutininiuose, ilgai trunkančiuose ir varginančiuose imunohistocheminių reakcijų vertinimuose.
Didelio dalyvių dėmesio sulaukė ir KUL kibernetinio saugumo vadovo Tado Rekašiaus pranešimas apie šiuolaikines kibernetines grėsmes bei būdus apsisaugoti nuo internetinių sukčių. Jis supažindino dalyvius su kibernetinio saugumo principais, atkreipė dėmesį ir paaiškino, kaip šiuolaikiniame pasaulyje išmokti atpažinti ir apsisaugoti nuo internetinių sukčių išpuolių.
Konferencijoje pristatyta ir viena iš KUL inovacijų – Pacientų gerovės tarnyba, kurios tikslas – užtikrinti visapusišką pagalbą pacientui, apimančią emocinius, socialinius ir dvasinius poreikius. Šios tarnybos įkūrimo iniciatorius – KUL generalinis direktorius Audrius Šimaitis. Šios tarnybos komanda pristatė pranešimus. KUL socialinė darbuotoja Aušra Urnikytė-Paulauskienė kalbėjo apie socialinio darbuotojo vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje ir Klaipėdos universiteto ligoninėje, apie socialinio darbuotojo gebėjimą adaptuoti metodinius sprendimus individualaus paciento poreikiams. KUL dvasinė asistentė Vilma Petraškaitė supažindino su dvasinio asistento pareigybe, funkcijomis, svarba medicinos įstaigoje, teikiant pagalbą pacientams. Atkreiptas dėmesys, jog paciento orumo ir dvasinės gerovės užtikrinimas yra labai svarbus paciento gydymo ir slaugos procese. Pranešėjos pabrėžė, jog būtina taikyti komandinio darbo principus tarp mediko, dvasinio asistento ir socialinio darbuotojo, siekiant visokeriopos pagalbos paciento sveikimo kelyje. Pacientų gerovės tarnybos vadovė Lina Baltrimienė kartu su komanda pristatė tarnybos veiklą, neklinikinių situacijų sprendimo būdus bei socialinio darbuotojo ir dvasinio asistento vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje.
Renginyje buvo gilinamasi į dirbtinio intelekto (DI)- robotizacijos – automatizacijos taikymo galimybes įvairiose medicinos srityse.
KUL profesionalas, robotinės chirurgijos specialistas, gydytojas urologas Raimundas Venckus supažindino dalyvius su DI – robotizacijos medicinoje (operacinėje ir kitose srityse) tendencijomis pasaulyje, ES ir Lietuvoje, teisiniais, psichologiniais, etiniais aspektais, atsakomybėmis. Gydytojai urologai yra daugiausiai pasaulyje atliekantys robotinių operacijų. Plačiausiai taikoma sritis – robotinės prostatektomijos, kurios padeda kovoti su prostatos vėžiu ir kartu gali pacientui išsaugoti seksualinę funkciją ir išvengti šlapinimosi sutrikimų.
KUL Generalinio direktoriaus patarėjas, Kibernetinio saugumo vadovas T. Rekašius supažindino dalyvius su kibernetinio saugumo principais, atkreipė dėmesį ir paaiškino, kaip šiuolaikiniame pasaulyje išmokti atpažinti ir apsisaugoti nuo internetinių sukčių išpuolių. Pranešimas sulaukė itin didelio dalyvių dėmesio ir praktinių klausimų.
KUL Patologijos centro gydytojas patologas Ilja Rudoj kalbėjo apie vis dar pasitaikančius mitus ir realybę apie gydytoją patologą. Gydytojas patologas diagnozuoja ligas, nuo jo diagnozės priklauso, kokia operacija, koks chemoterapinis ar kitas gydymas bus taikomas pacientui. Tai darbas, reikalaujantis itin didžiulės atsakomybės, susijęs su onkologine diagnostika, imunohistochemijos ir molekulinių tyrimų taikymu, kitomis aukštosiomis technologijomis. Dalyviai galėjo susipažinti su gydytojui patologui deleguojamomis atsakomybėmis, patiriamu stresu ir jo suvaldymo būdais, dažnai nepamatuotais kolegų lūkesčiais ir gydytojo patologo realiomis galimybėmis.
Konferencijoje pristatyta ir viena iš KUL inovacijų – Pacientų gerovės tarnyba, kurios tikslas – užtikrinti visapusišką pagalbą pacientui, apimančią emocinius, socialinius ir dvasinius poreikius. Šios tarnybos įkūrimo iniciatorius – KUL generalinis direktorius Audrius Šimaitis. Šios tarnybos komanda pristatė pranešimus. KUL socialinė darbuotoja Aušra Urnikytė-Paulauskienė kalbėjo apie socialinio darbuotojo vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje ir Klaipėdos universiteto ligoninėje, apie socialinio darbuotojo gebėjimą adaptuoti metodinius sprendimus individualaus paciento poreikiams. KUL dvasinė asistentė Vilma Petraškaitė supažindino su dvasinio asistento dvasinio asistento pareigybe, funkcijomis, svarba medicinos įstaigoje, teikiant pagalbą pacientams. Atkreiptas dėmesys, jog paciento orumo ir dvasinės gerovės užtikrinimas yra labai svarbus paciento gydymo ir slaugos procese. Pranešėjos pabrėžė, jog būtina taikyti komandinio darbo principus tarp mediko, dvasinio asistento ir socialinio darbuotojo, siekiant visokeriopos pagalbos paciento sveikimo kelyje.
KUL Viešųjų prikimų tarnybos vadovė, teisininkė Birutė Paulikienė gilinosi į viešųjų pirkimų tvarką, su šiais pirkimais susijusias rizikas, supažindino dalyvius su antikorupcine profilaktika, išklausę paskaitą dalyviai galėjo įgyti antikorupcinį atsparumą. Specialistė pabrėžė, jog šiuose pirkimuose svarbiausia skaidrumo ir konkurencingumo užtikrinimas.
Klaipėdos regiono mirusio suaugusio žmogaus audinių ir organų donorystės paslaugų koordinavimo centro vadovė, gydytoja anesteziologė reanimatologė Diana Palepšaitienė gilinosi į organų ir audinių donorystės teisinius, psichologinius, emocinius, etinius ir religinius aspektus. Buvo iškeltas klausimas – ar sunku paleisti artimą? Dalyviai galėjo išgirsti apie donorystę, jos rūšis, jos kilnų tikslą, susipažinti su Lietuvos ir pasauline donorystės statistika, donoro kortele.
KUL medicinos psichologė Ina Valeckienė kalbėjo apie stresą medikų kasdienybėje, supažindino su streso įveikimo metodikomis ir mokė jas taikyti praktiškai- išmokti mažinti nerimą, įtampą bei gerinti nuotaiką. Vadovaujami psichologės , dalyviai kvėpavimo ir juoko terapijos metodus galėjo išbandyti salėje. Metodika salėje dalyvių buvo sutikta su didžiuliu susidomėjimu, metodui išbandyti sulaukta daug savanorių medikų.
KUL gydytojai patologai L. Radvinskienė, Ilja Rudoj ir Intervencinės radiologijos centro vadovas, gydytojas radiologas Algimantas Šimkaitis gilinosi į teisinius, etinius, psichologinius ir religinius autopsijos aspektus. Kai kuriais atvejais alternatyva autopsijai gali būti radiologinis tyrimas- virtopsija. Gydytojai dalinosi vienos pirmųjų Lietuvoje atliktos sėkmingos virtopsijos patirtimi. Virtopsija sumažina psichologinį krūvį medikams ir paciento artimiesiems, kuris tektų atliekant įprastą autopsiją. Kai kuriais atvejais reikalinga virtopsijos ir autopsijos simbiozė.
Kviestiniai lektoriai ekspertai. Kuršėnų šeimos namų direktorė, teisininkė Kristina Navickienė kalbėjo apie atsakomybės ribas tarp medicinos, socialinių paslaugų ir vadybos, galimas pasekmes, jų sprendimo būdus. Agnė Kuznecova kognityvinės elgesio terapijos konsultantė, meditacijos instruktorė ir lektorė gilinosi į streso sveikatos priežiūros sektoriuje psichologinius mechanizmus, komplikacijas, mokė, kaip stiprinti atsparumą stresui ir jį įveikti. Naujosios Vilnios poliklinikos gydytoja psichiatrė, lektorė, įmonės Auksinė kumelytė žirgų terapijos specialistė Viktorija Palubeckienė, kalbėjo apie hipoterapijos (žirgų terapijos) metodo galimybes. Ši metodika padeda susidoroti ne tik su stresu medicinoje, bet ypač efektyvi mažinant stresą, nerimą, depresiją, susijusį ir su šiuolaikinio miesto gyvenimo įtampa.
Konferencijos idėja buvo pristatyti subalansuotos medicinos, draugiškos tiek medikams, tiek pacientams modelį. Gausus būrys lektorių- savo srities ekspertų, padėjo šią idėją įgyvendinti.
KUL Komunikacijos tarnyba
