Rugsėjo 14-ąją minima Atopinio dermatito diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į vis dažniau diagnozuojamą lėtinę odos ligą, kuri daro didelę įtaką gyvenimo kokybei.
„Atopinis dermatitas yra lėtinė odos uždegiminė liga, dažnai pasireiškianti vaikams, bet gali tęstis ir suaugus. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šia liga serga apie 10–15 proc. vaikų. „Dauguma atvejų prasideda vaikystėje, dažniausiai iki penkerių metų amžiaus, bet kai kuriems žmonėms pirmieji simptomai pasireiškia tik suaugus. Dauguma atvejų prasideda vaikystėje, dažniausiai iki penkerių metų“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Infekcinių ligų klinikos vadovė, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė.
Simptomai
Pasak medikės, liga pasireiškia niežuliu, odos sausumu, paraudimu ir išbėrimais.
„Simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pacientai mini intensyvų niežėjimą, kuris ypač stipriai pasireiškia naktį, trukdo miegui ir vargina ne tik sergantįjį, bet ir jo namiškius. Kitas svarbus požymis – odos sausumas: dėl sutrikusios odos barjero funkcijos oda praranda drėgmę, tampa šiurkšti. Uždegimas odoje sukelia bėrimus, kurie taip pat mažina gyvenimo kokybę“, – aiškina J. Česienė.
Suaugusiesiems ligos pasireiškimas kiek kitoks – dažniau pažeidžiamos rankos, kaklas ar akių sritis.
„Ilgainiui atsiranda lėtiniai odos pokyčiai, pavyzdžiui, odos storėjimas. Dėl šių priežasčių atopinis dermatitas tampa ne tik medicinine, bet ir socialine problema – pacientai neretai jaučia nepatogumą, vengia socialinių kontaktų“, – priduria gydytoja.
Liga dažnai būna susijusi su kitomis alerginėmis ligomis, tokiomis kaip astma ar alerginis rinitas. „Tai vadinamoji atopinė liga – dažnai matome, kad vienam žmogui pasireiškia keli susirgimai, ypač jei šeimoje yra alerginių ligų istorija“, – priduria specialistė.
Gydymo būdai ir strategijos
„Atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis ir turi būti pritaikytas kiekvienam pacientui individualiai. Vieniems pakanka reguliaraus odos drėkinimo, kitiems prireikia ir vaistų, o sudėtingais atvejais – kelių metodų derinio“, – aiškina J. Česienė.
Ji pabrėžia, kad pirmasis ir svarbiausias žingsnis – nuoseklus odos drėkinimas. „Drėkinamieji kremai turėtų būti naudojami bent du kartus per dieną. Jie padeda atkurti odos barjerą ir sumažinti sausumą. Esant didesniam uždegimui, skiriami kortikosteroidų tepalai – jie veiksmingai mažina uždegimą ir niežėjimą, bet turi būti naudojami atsakingai, tik gydytojo nurodymu. Jei šios priemonės nėra tinkamos, taikome imunomoduliatorius, tokius kaip takrolimus ar pimekrolimus“, – pasakoja gydytoja.
Jeigu įprastas gydymas neveiksmingas, galima taikyti fototerapiją – ultravioletinės šviesos procedūras, kurios padeda sumažinti odos uždegimą. Kai kuriems pacientams skiriami ir antihistamininiai vaistai, ypač jei niežulys stipriausias naktį.
„Taip pat svarbu identifikuoti ir vengti dirgiklių – tiek maisto produktų, tiek aplinkos veiksnių. Dažniausiai tai būna dulkės, gyvūnų kailis, stiprūs kvapai, kartais net emocinis stresas“, – pabrėžia J. Česienė.
Pasak specialistės, atopinis dermatitas paveikia ne tik odą. Niežulys, matomi odos pažeidimai sukelia socialinį nerimą, mažina pasitikėjimą savimi, gali sukelti depresiją. Pacientai kartais jaučiasi atstumti, vengia bendravimo. Tokiais atvejais svarbi psichologinė pagalba, o palaikymo grupės padeda suvokti, kad jie nėra vieni su savo liga.
Sergamumo mastai
Lietuvoje: apie 10–15 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų serga atopiniu dermatitu.
Pasaulyje: liga paveikia 15–20 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų. Kai kuriose išsivysčiusiose šalyse sergamumas dar didesnis.
Sergamumas pastaraisiais dešimtmečiais auga, ir tai siejama su urbanizacija, oro tarša, pasikeitusiais mitybos įpročiais, žaliųjų erdvių trūkumu“, – aiškina gydytoja dermatovenerologė.
Tendencijos
Didėjantis sergamumas: Tyrimai rodo, kad sergamumas atopiniu dermatitu pastaraisiais dešimtmečiais didėja, galbūt dėl aplinkos veiksnių, tokių kaip urbanizacija, alerginių dirgiklių padidėjimas ir dietos pokyčiai.
Genetinis polinkis, Yra žinoma, kad atopinis dermatitas turi genetinį komponentą. Jei vienas iš tėvų serga šia liga, vaiko rizika taip pat padidėja.
Urbanizacija turi daug įtakos alerginių ligų dažnumui, ir šis poveikis gali būti susijęs su keliais veiksniais:
Aplinkos pokyčiai. Miestuose dažnai yra didesnis oro taršos lygis, kuris gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą ir alergines reakcijas. Tokie teršalai kaip azoto dioksidas ir dalelės gali pabloginti astmą ir kitas alergines ligas.
Žalumos trūkumas. Urbanizuotose vietovėse gali sumažėti žaliųjų erdvių, tokių kaip parkai ir sodai, kurie teikia natūralią aplinką ir gali padėti sumažinti stresą. Stresas taip pat gali prisidėti prie alerginių ligų vystymosi.
Higienos hipotezė. .Ši teorija teigia, kad žmonės, gyvenantys švariose, urbanizuotose aplinkose, dažniau susiduria su mažesniu mikroorganizmų kiekiu, todėl jų imuninė sistema gali nesusiformuoti tinkamai. Ryškūs mikrobiotos pakitimai. Dėl to padidėja rizika susirgti alerginėmis ligomis.
Maisto pokyčiai. Urbanizacija gali pakeisti mitybos įpročius, dažnai padidinant perdirbto maisto vartojimą, kuris gali sukelti alerginias reakcijas. Be to, kai kurie maisto produktai, kurie gali sukelti alergijas, tampa labiau prieinami.
Alergenų ekspozicija. Miestuose, gali būti didesnis alergenų, tokių kaip dulkių erkės, pelėsiai ir žiedadulkės, kiekis, dėl didesnės gyventojų tankumo ir prastų gyvenimo sąlygų.
Socialiniai veiksniai. Urbanizacija gali paveikti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, sumažinti fizinį aktyvumą ir padidinti stresą, kurie abu gali prisidėti prie alerginių ligų vystymosi.
Šie duomenys rodo, kad atopinis dermatitas yra svarbi sveikatos problema, reikalaujanti dėmesio tiek medicinos, tiek visuomenės lygmenyje.
„Atopinis dermatitas yra svarbi sveikatos problema tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Ji gali paveikti ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų gyvenimą, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją, neignoruoti simptomų. Paciento įsitraukimas, nuoseklus gydymo plano laikymasis, gyvenimo būdo korekcija gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę“, – reziumuoja gydytoja J. Česienė.
KUL Komunikacijos tarnyba
