Regėjimas viena akimi gali dingti vos per kelias sekundes – staiga, be skausmo ar perspėjančių simptomų. Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Akių ligų centro vadovės gydytojos oftalmologės Jurgitos Kazlauskaitės, netikėtas regėjimo praradimas gali signalizuoti apie ūminį tinklainės infarktą, dar vadinamą akies insultu. Šios retos, tačiau itin pavojingos būklės atveju svarbi kiekviena minutė. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo daugiau galimybių išsaugoti regėjimą, o kartu – nustatyti kraujotakos sutrikimo priežastį ir sumažinti kitų gyvybei pavojingų komplikacijų riziką.
Reta būklė, kai svarbi kiekviena minutė
Daugelis žmonių yra girdėję apie galvos smegenų insultą, tačiau mažai kas žino, kad insultas gali ištikti ir akį. J. Kazlauskaitės teigimu, staigus vienos akies regėjimo praradimas dažnai vertinamas kaip laikinas negalavimas ar akių nuovargis, todėl pacientai delsia kreiptis pagalbos.
„Pacientai dažnai tikisi, kad regėjimas netrukus atsistatys savaime, tačiau laukimas yra didžiausia klaida. Jeigu žmogus viena akimi staiga nustojo matyti, nereikia laukti, kol regėjimas pagerės savaime, ar registruotis planinei akių gydytojo konsultacijai. Tokiu atveju būtina nedelsiant vykti į ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių arba kviesti greitąją. Laiku suteikta pagalba gali išgelbėti ne tik regėjimą, bet ir padėti išvengti gyvybei pavojingų komplikacijų. Tinklainės nervinės ląstelės be kraujo gali išgyventi vos 90–120 minučių, todėl kiekviena uždelsta minutė mažina galimybę išsaugoti regėjimą“, – sako J. Kazlauskaitė.
Gydytoja oftalmologė paaiškino, kad ūminis tinklainės infarktas išsivysto tuomet, kai užsikemša tinklainę maitinanti centrinė arterija arba viena iš jos šakų. Nutrūkus kraujo tiekimui, tinklainė negauna deguonies ir maisto medžiagų, todėl jos nervinės ląstelės labai greitai pradeda žūti.
Trombas atkeliauja iki akies
Dažniausia ligos priežastis – trombas arba aterosklerozinė plokštelė, atkeliavusi iš širdies ar kaklo kraujagyslių. Rečiau kraujagyslė užsikemša dėl uždegimo, pavyzdžiui, gigantinių ląstelių arterito. Ši liga diagnozuojama retai, dažniausiai ji nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, ateroskleroze, širdies ritmo sutrikimais ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pasak J. Kazlauskaitės, pagrindinis ūminio tinklainės infarkto simptomas – staigus, neskausmingas vienos akies regėjimo pablogėjimas arba visiškas regėjimo netekimas. Kai kuriems pacientams kartu gali pasireikšti galvos svaigimas, pykinimas ar padidėjęs arterinis kraujospūdis. Dažniausiai jokių kitų įspėjamųjų simptomų nebūna.
Gydymui pasitelkiama specialistų komanda
KUL Akių ligų centro vadovė atkreipia dėmesį, kad ūminis tinklainės infarktas nėra tik akių liga, tad jo gydymas neapsiriboja vien oftalmologo konsultacija. KUL gydant tokius pacientus dalyvauja skirtingų sričių specialistai.
Pirmasis pacientą įvertina oftalmologas, kuris patvirtina diagnozę. Bendradarbiaujant su neurologu ir atlikus reikalingus kraujo bei vaizdinius tyrimus, nustatoma tinklainės infarkto priežastis – ar ją sukėlė trombas, ar kraujagyslių uždegimas, o tuomet skiriama tinkamiausia gydymo taktika.
Pasak J. Kazlauskaitės, neurologas įvertina galvos smegenų insulto riziką, tiria galvos bei kaklo kraujagysles. Jei pacientas į gydymo įstaigą atvyksta per pirmąsias 4,5 valandos nuo simptomų pradžios ir nėra kontraindikacijų, gali būti taikoma intraveninė trombolizė – gydymas, skirtas ištirpdyti kraujagyslę užkimšusį trombą.
Jeigu įtariamas gigantinių ląstelių arteritas ar kita kraujagyslių uždegimo forma, į gydymą įsitraukia reumatologas, kuris skiria gydymą kortikosteroidais. Tai svarbu siekiant apsaugoti ne tik pažeistos, bet ir sveikos akies regėjimą.
Svarbi viso organizmo būklė
Vėliau pacientų priežiūrą perima šeimos gydytojas – jis kontroliuoja arterinį kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, vertina širdies būklę bei koordinuoja ilgalaikę prevenciją, kad sumažėtų ligos pasikartojimo ir kitų kraujagyslinių įvykių rizika.
„Pacientui, kuriam diagnozuotas tinklainės infarktas, padidėja galvos smegenų insulto ir miokardo infarkto rizika. Todėl mūsų tikslas – ne tik kuo greičiau suteikti pagalbą dėl regėjimo sutrikimo, bet ir išsiaiškinti kraujotakos sutrikimo priežastį, įvertinti bendrą kraujagyslių būklę bei padėti išvengti kitų gyvybei pavojingų komplikacijų“, – sako gydytoja.
Anot jos, būtent todėl tokių pacientų gydymas grindžiamas glaudžiu oftalmologų, neurologų, reumatologų ir kitų specialistų bendradarbiavimu.
KUL Komunikacijos tarnyba
