Liepos 25 dieną, minint Pasaulinę skendimo prevencijos dieną, Klaipėdos baseinas kartu su Klaipėdos universiteto ligonine (KUL) kviečia visuomenę atkreipti dėmesį į saugų elgesį vandenyje. Europos šalių kontekste Lietuva įvardijama kaip viena iš šalių su aukščiausiu skendimų rodikliu. Skaudžių nelaimių galima išvengti ugdant sąmoningumą, atsakomybę bei plaukimo įgūdžius.
„Bendradarbiavimas su KUL – tai graži pradžia reikšmingiems darbams, kurių tikslas – saugesnė, sveikesnė visuomenė. Svarbu stiprinti skendimų prevenciją, skleidžiant žinią apie tai, kaip išvengti nelaimių vandenyje. Siekiame, kad kuo daugiau žmonių suprastų: mokėjimas plaukti ir atsargus elgesys vandenyje gali išgelbėti gyvybę“, – sakė Klaipėdos baseino vadovė Ieva Vaičiurgė.
Pasak KUL gydytojos anesteziologės-reanimatologės Gedos Klimavičiūtės, Intensyvios terapijos skyriuje dirbantys gydytojai ir slaugytojai kasmet mato skendimo pasekmes. Dažniausiai jas lemia ne audros ar nelaimės pasekmės, bet tokios lemtingos klaidos, kaip: sekundė, kai vaikas lieka be priežiūros, šuolis į nežinomą vandenį, maudynės apsvaigus nuo alkoholio.
Deja, net ir ištraukus žmogų iš vandens – kova dėl gyvybės dar tik prasideda.
„Vandens patekimas į plaučius, net ir nesant ilgam deguonies trūkumui, gali sukelti ilgalaikių sveikatos pasekmių. Dalis pacientų atvyksta jau turėdami negrįžtamą smegenų pažeidimą, kurį sukėlė deguonies badas, kai kuriais atvejais diagnozuojama smegenų mirtis. Norint išvengti tokių nelaimių, pirmiausia reikia išmokti gerbti vandenį. Svarbu nesimaudyti būnant neblaiviems, nešokti į nepažįstamą vandenį, neplaukti toli nuo kranto. Tėvams patariama visuomet prižiūrėti vaikus, net jei jie žaidžia tik pripučiamame baseine kieme. Jie gali nuskęsti per 20–30 sekundžių ir vos 10–15 cm gylyje“, – pasakojo gydytoja.
Taip pat labai svarbu suprasti, kad plaukimo ratai ar liemenės nėra garantija – tai tik papildomos priemonės, kurios negali pakeisti atsargumo. Skendimas dažnai būna tylus – be šauksmo, be pliuškenimosi, net kai aplink yra žmonių. Ypač su vaikais – vos kelios sekundės, kai suaugusysis atsisuka į šoną, gali kainuoti gyvybę.
„Mokėjimas plaukti – viena svarbiausių gyvybės saugumo priemonių. Tyrimai rodo, kad vaikai, išmokę plaukti, žymiai rečiau tampa mirtinų skendimų aukomis. Tačiau svarbu suprasti, kad plaukimo įgūdžiai nėra stebuklingas skydas – jie tiesiog suteikia daugiau šansų išsigelbėti pavojingoje situacijoje. Patirtis baseine padeda pažinti savo kūną, suprasti, ką daryti vandenyje, kaip elgtis, jei netikėtai gurkšteli vandens ar netenki orientacijos. Net jei neišmoksti plaukti idealiai – išmoksti nepanikuoti“, – dalijosi įžvalgomis medikė.
Mokyti vaikus plaukti – tai labai gera investicija į jų saugumą. Vaikai, lankantys plaukimo pamokas, dažnai būna ramesni, labiau pasitikintys savimi, bet kartu – žino savo ribas. Suaugusiesiems taip pat verta atnaujinti plaukimo įgūdžius, ypač tiems, kurie vaikystėje jų neturėjo.
„Plaukimas yra puiki sporto šaka. Plaukiant dirba viso kūno raumenys, didėja ištvermė, koordinacija, susireguliuoja arterinis kraujo spaudimas, ritmiškas kvėpavimas stimuliuojamas klajoklis nervas, ugdomas sąmoningumas. Klaipėda turi puikias galimybes užsiimti šiuo sportu, tad siūlau pradėti keisti save ir savo kūną, o ne laukti, kol aplinkybės ar kažkas iš artimos aplinkos privers. Mokykimės plaukti ir rūpinkimės vieni kitais – nes vanduo gali būti tiek draugas, tiek pavojus“, – pridūrė G.Klimavičiūtė.
Klaipėdos baseino ir KUL Komunikacijos tarnybos informacija
