Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai primena, kad karštis, nors ir siejamas su vasaros malonumais, gali tapti išbandymu sveikatai. Skubios medicinos klinikos vidaus ligų gydytoja Rūta Tatarėlytė atkreipia dėmesį, kad aukšta oro temperatūra veikia visus – tiek sveikus, tiek sergančius žmones, tačiau ypač jautrūs karščiui yra vyresnio amžiaus asmenys ir tie, kurie serga širdies, kraujagyslių, onkologinėmis, endokrininėmis, plaučių ligomis ar diabetu. Svarbiausia – pakankamas skysčių vartojimas ir kūno vėsinimas.
Pasak gydytojos, karštis keičia įprastą organizmo fiziologiją: didėja širdies apkrova, per prakaitavimą greitai netenkama skysčių ir mineralinių medžiagų. Tai daro įtaką tiek bendrai savijautai, tiek lėtinių ligų eigai. R. Tatarėlytės teigimu, karščio poveikis žmogaus organizmui yra nuspėjamas ir valdomas, jei elgiamasi atsakingai. Viena svarbiausių prevencinių priemonių – reguliarus skysčių vartojimas nepriklausomai nuo troškulio pojūčio.
„Troškulys – jau vėlyvas dehidratacijos simptomas, todėl būtina gerti vandenį nuolat, visos dienos metu. Geriausia rinktis paprastą vandenį arba vėsią, nesaldintą arbatą. Reikėtų vengti kavos bei alkoholinių gėrimų, nes jie skatina skysčių pasišalinimą ir trikdo organizmo termoreguliaciją“, – patarė medikė.
Norint išvengti perkaitimo, būtina stengtis kuo daugiau laiko praleisti pavėsyje arba vėsiose, gerai vėdinamose patalpose. Jei namuose neįmanoma palaikyti komfortiškos temperatūros, gydytoja rekomenduoja bent trumpam pasitraukti į viešąsias erdves – bibliotekas, kino teatrus ar prekybos centrus.
Labai svarbu stebėti ir savo fizinį aktyvumą. Karštomis dienomis rekomenduojama vengti bet kokio fizinio krūvio nuo 11 iki 16 valandos – tai karščiausias ir pavojingiausias paros metas. Sportuoti ar aktyviai judėti patariama tik anksti ryte arba vakare. Renkantis aprangą reikėtų vengti aptemptų, sintetinių drabužių. Pirmenybę reikėtų teikti šviesiems, lengviems, laisviems drabužiams iš natūralių audinių. Mityba taip pat turėtų būti pritaikyta prie oro sąlygų – rekomenduojama valgyti daugiau lengvų, skystų patiekalų, šviežių daržovių, vaisių, vengti riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.
Pasak vidaus ligų gydytojos, kūną būtina nuolat vėsinti. Tai galima daryti naudojant vėsų dušą, drėgną rankšluostį, ventiliatorių, laikantis pavėsyje ar kondicionuojamoje patalpoje. Pajutus pirmuosius perkaitimo simptomus – galvos svaigimą, pykinimą, silpnumą, koordinacijos sutrikimus, šiurpulius ar tirpimą – būtina nedelsti, atsivėsinti ir pailsėti. Jei simptomai stiprėja, reikia kuo greičiau kreiptis į medikus.
R. Tatarėlytė įspėja, kad karštis tiesiogiai veikia dėmesio koncentraciją, todėl net trumpas vairavimas vidurdienį gali būti rizikingas. Sumažėjus dėmesingumui, dažniau pasitaiko nelaimingų atsitikimų – dviračių, riedučių ar net automobilių avarijų.
Karštomis dienomis būtina pasirūpinti ir aplinkiniais – ypač vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie dažnai neįvertina rizikos ar nesugeba laiku sureaguoti.
KUL Komunikacijos tarnyba
