Minint melanomos žinomumo mėnesį, Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai jau šešioliktą kartą kvietė gyventojus į nemokamą patikrą dėl odos vėžio. Šiemet akcijoje dalyvavo 60 žmonių, kuriuos apžiūrėjo KUL Infekcinių ligų ir odos klinikos vadovė, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė. Patikros metu žmonės ne tik buvo nuodugniai apžiūrėti, bet ir sulaukė praktinių patarimų apie odos priežiūrą bei apsaugą nuo saulės.
Pasak gydytojos, šiemet nustatytas vienas įtariamas melanomos atvejis, 7 atipiniai apgamai bei 3 aktininės keratozės – ikivėžiniai odos pakitimai. Visi pacientai, kuriems nustatyti įtartini dariniai, buvo nedelsiant nukreipti tolesniam ištyrimui ar biopsijai. Prireikus, atvejai bus svarstomi multidisciplininiame gydytojų konsiliume, kur sprendžiama dėl tolesnio gydymo. J. Česienė nustebo, kad šiemet pirmą kartą nebuvo nustatyta nei bazalinių ląstelių karcinomų, nei plokščialąstelinių karcinomų – dažnų odos navikų, kurių ankstesniais metais netrūko. Daugiausia tikrinosi 45–50 metų amžiaus žmonės.
Anot patikroje apsilankiusių klaipėdiečių, tokios iniciatyvos labai reikalingos ir laukiamos.
„Kai turi apgamų, kurie kelia nerimą – tai būdas baimę pakeisti žinojimu. Džiaugiuosi galimybe nemokamai ir greitai pasitikrinti. Gydytoja atsakė į visus klausimus, suteikė daug naudingų žinių apie odos priežiūrą ir melanomos prevenciją“, – sakė patikros dalyvis Vaidas.
Gydytoja dermatovenerologė pabrėžė, kad šiose patikrose svarbi ne tik diagnostika, bet ir edukacija. „Man rūpi ne tik rasti ligą, bet ir padėti žmogui ją suprasti, paaiškinti, kaip jos išvengti. Kiekvienas kontaktas – tai galimybė edukuoti, įkvėpti žmones rūpintis savo oda ir sveikata“, – sakė medikė.
Patikros metu paaiškėjo, kad daugelis žmonių vis dar netinkamai naudoja apsauginius kremus nuo saulės, o kai kurie – jų visai nenaudoja. Anot gydytojos, efektyvi apsauga nuo žalingų UV spindulių reikalauja nuoseklumo: kremą su SPF 50 būtina tepti kas dvi valandas, ypač būnant saulėje. Svarbu ir drabužių pasirinkimas – jie turi būti iš tankaus audinio. Reikia nepamiršti, kad stiklas – langai ar automobilio stiklai – neapsaugo nuo ultravioletinių spindulių, net jei nesijaučiame esą tiesioginėje saulėje.
„Saugaus deginimosi laiko nėra – geriausia vengti tiesioginių saulės spindulių tarp 10 ir 16 val., naudoti skrybėles, akinius nuo saulės, skėčius, o atviras kūno vietas patepti kokybišku apsauginiu kremu su ne mažesniu nei SPF 50 filtru“, – patarė gydytoja. Ji taip pat paneigia vis dar gyvuojantį mitą, kad apsauginiai kremai gali sukelti vėžį: „Jei kremas įsigytas vaistinėje, jis yra sertifikuotas ir saugus. Jo nauda – nepalyginamai didesnė nei bet kokia įsivaizduojama žala“.
Gydytoja J. Česienė taip pat primena, kad tikrintis reikėtų ne tik tada, kai atsiranda įtartinų darinių, tokių kaip nauji apgamai, pakitusi jų forma, spalva ar paviršius, bet ir profilaktiškai – bent kartą per metus.
„Kai kuriems žmonėms darinių pokyčiai odoje vyksta pamažu – jie pripranta ir metų metus gyvena net nesusimąstydami, kad tai gali būti piktybinis procesas“, – sakė specialistė.
Ji priminė, kad nors melanoma yra viena pavojingiausių odos vėžio formų, tai – ne mirties nuosprendis. Pasak gydytojos, šiuolaikinė medicina siūlo itin pažangius gydymo metodus, leidžiančius sėkmingai kontroliuoti net metastazavusią melanomą. Tačiau gydymo sėkmei lemiamą reikšmę turi tai, kada liga diagnozuojama.
Melanoma dažniausiai atrodo kaip tamsus, rudas ar juodas apgamas, tačiau gali būti ir raudonas mazgelis, rusva dėmė ar į randą panašus pažeidimas.
J. Česienė siekia edukuoti žmonės, paneigti jų baimes ir mitus apie melanomą. KUL medikė dalyvavo ir Pacientų su onkologinėmis ligomis asociacijos surengtame forume, kuriame dalijosi praktiniais patarimais, kaip tinkamai naudoti apsaugines priemones, kaip dažnai tikrintis odą ir kokių klaidų vengti.
KUL Komunikacijos tarnyba
