Keturi Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) kardiologai įtraukti į darbo grupę, kuri kurs nacionalinį Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų valdymo veiksmų planą. Tai rodo aukštą Klaipėdos specialistų kompetencijos ir patirties įvertinimą šalies mastu.
Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti KUL Širdies aritmijų centro vadovas dr. Jonas Jarašūnas, gydytojas kardiologas Paulius Orda, Intervencinės kardiologijos centro vadovas dr. Povilas Budrys, Širdies vaizdinių ir funkcinių tyrimų centro vadovė Ieva Kažukauskienė jau išsakė savo įžvalgas pirmąjame surengtame posėdyje.
Visapusiška strategija gelbstint gyvybes
Pasak širdies aritmijų problematikai nagrinėti skirto pogrupio vadovu paskirto J. Jarašūno, itin svarbu, kad Lietuva turėtų aiškią ir visapusišką širdies ligų valdymo strategiją, apimančią visas kardiologijos šakas.
„Šis planas turėtų apimti strategijos sukūrimą, uždavinių sudarymą, rodiklių nustatymą, pagal kuriuos vėliau galėtume vertinti plano rezultatus. Idėja – viską susisteminti, įvertinti, ko labiausiai reikia kiekvienai kardiologijos sričiai, išryškinti problemas ir jas išspręsti“, – pabrėžia J. Jarašūnas.
Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje, deja, vis dar yra pagrindinė mirties priežastis.
„Vertinant mirštamumą nuo miokardo infarkto stebimos gerėjančios tendencijos, tačiau situacija su širdies aritmijomis yra atvirkščia – nuo jų kenčia vis daugiau žmonių, pasaulinė statistika rodo didėjantį mirštamumą, o paslaugų prieinamumas yra nepakankamas“, – sako KUL Širdies aritmijų centro vadovas.
Bendradarbiavimas visuose lygmenyse
J.Jarašūnas džiaugiasi, kad pirmą kartą klaipėdiečiams sudaryta galimybė taip gausiai atstovauti kardiologijos profesionalus. Darbo grupėje dalyvauja jungtinės ir konsoliduotos pajėgos, apimančios Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą, universitetų įstaigas, Higienos institutą. Tai leidžia apimti visas sritis – nuo prevencijos, duomenų analizės ir visuomenės sveikatos iki itin specializuotų intervencijų.
Darbo grupėje lyderiaujant sveikatos apsaugos viceministrei Jelenai Čelutkienei, tikimasi diagnozuoti problemines vietas ir pasiūlyti efektyvias priemones joms išspręsti. Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų valdymo veiksmų plano projektą darbo grupė turi parengti iki š. m. rugsėjo 1 dienos.
KUL komunikacijos tarnyba
