Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vaikų infekcinių ligų gydytojai fiksuoja rotaviruso ir noroviruso sukeltų žarnyno infekcijų atvejų augimą. Nors šios ligos dažniausiai siejamos su šaltuoju metų laiku, vasaros mėnesiais infekcijos plinta dar intensyviau – ypač tarp vaikų. Medikai ragina tėvus būti atidiems, tinkamai reaguoti į pirmuosius simptomus ir atsakingai rūpintis vaikų sveikata, stengtis laikytis asmens higienos priemonių, padedančių užkirsti kelią viruso plitimui šeimoje.
Pagrindinis pavojus – dehidratacija
Pasak KUL vaikų infekcinių ligų gydytojos Nijolės Zalagėnienės, nors šie virusai dažnai vadinami „žiemos ligomis“, šiltuoju metų laiku jų plitimas nė kiek nesumažėja.
„Vasarą žmonės daugiau keliauja, lankosi renginiuose, valgo ne namuose, vaikai būna stovyklose – visos šios sąlygos palankios virusų plitimui“, – sakė gydytoja.
Jos teigimu, didžiausią riziką vaikams, sergant žarnyno virusais sukelia greitai progresuojantis skysčių netekimas - dehidratacija.
„Vaiko organizmas yra jautresnis skysčių netekimui. Net keli vėmimo ar viduriavimo epizodai gali išbalansuoti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą“, – pabrėžė medikė.
Dehidratacijos požymiai: burnos sausumas, sumažėjęs šlapinimasis, vangumas, mieguistumas, progresuojantis silpnumas ar net sąmonės sutrikimai.
Gydytoja įspėja, kad viena dažniausių tėvų klaidų – bandymas vaikui sugirdyti per didelį skysčių kiekį iš karto, kas vėl išprovokuoja vėmimą.
„Ne stiklinėmis, o po 25–50 ml kas penkiolika minučių. Gurkšnelis po gurkšnelio – taip organizmas geriausiai įsisavina skysčius ir mažėja vėmimo tikimybė, kas dažnai leidžia išvengti skysčių infuzijos“, – patarė gydytoja.
Kaip atskirti?
Nors abu virusai sukelia panašius simptomus, ligos eiga kiek skiriasi. Norovirusas dažniau pasireiškia staigiu vėmimu, pilvo spazmais, bendru silpnumu, dažnai be karščiavimo.
Rotavirusas pasireiškia ir karščiavimu, gausiu viduriavimu, ir vėmimu. Abu virusai labai užkrečiami, ypač vaikų tarpe.
Rota ir noro virusai plinta oraliniu – fekaliniu keliu, o dėl viruso patogeniškumo užtenka vos kelių dalelių, kad sukeltų ligą. Pirminis užsikrėtimas gali įvykti nuo termiškai neapdoroto užkrėsto maisto, neplautų uogų ir vaisių, užteršto vandens, o toliau virusas plinta tarp žmonių nesilaikant asmens higienos.
Virusinės žarnyno infekcijos simptomai paprastai trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Specifinio gydymo nėra – svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių kiekį ir atkurti elektrolitų balansą. Tinka ne tik specialūs geriamieji rehidracinai tirpalai, negazuotas vanduo, bet ir nesaldintos arbatos, lengvi sultiniai. Maistas – lengvai virškinamas: įvairios košės,makaronai, ryžiai, skrudinta duona, virtos daržovės, bananai. Sergant reikėtų vengti žalių daržovių ,riebaus, aštraus ir labai saldaus maisto,pieno produktų.
Profilaktika – paprasta, bet būtina
Pasak N. Zalagėnienės, efektyviausia prevencinė priemonė – rankų higiena. Rankas reikia plauti muilu ir šiltu vandeniu, ypač po tualeto, prieš valgį, slaugant sergantį vaiką, grįžus iš parduotuvės ar kitos viešosios vietos.
Paviršiai turi būti reguliariai dezinfekuojami, ligonio daiktai – plaunami atskirai. Nors simptomai dažniausiai išnyksta per kelias dienas, virusas dar net iki dviejų savaičių gali išsiskirti su išmatomis – todėl svarbu higienos laikytis ir sveikimo laikotarpiu.
Medikė atkreipia dėmesį, kad nuo rotaviruso kūdikius galima apsaugoti paskiepijus rotavirusine vakcina. Lietuvoje ši vakcina įtraukta į vaikų skiepų kalendorių ir yra nemokama.
„Jei vaikas vemia, viduriuoja, tampa vangus, atsisako gerti, atsiranda dehidratacijos požymiai ar pradeda febriliai karščiuoti – būtina kreiptis į gydytoją.
Žarnyno virusai gali atrodyti nepavojingi, tačiau vaikams jie – rimtas išbandymas.
Vakcinacija, greita tėvų reakcija vaikui susirgus, pakankamas skysčių kiekis ir asmens higiena – svarbiausi žingsniai saugant vaikų sveikatą“, – patarė ilgametę patirtį sukaupusi medikė.
KUL Komunikacijos tarnyba
