Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo klinikos vyresnioji operacinės slaugytoja Judita Šabanienė pristatė pažangius pokyčius ligoninės operacinėse, mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Daugiafunkcionalumas slaugytojo darbe 2025“. Ji akcentavo, kaip adaptuoti sterilūs vienkartiniai chirurginiai rinkiniai ir automatizuota tiekimo sistema keičia slaugytojo darbo kasdienybę ir didina pacientų saugumą.
„Operacinė – tai vieta, kur sprendimai turi būti priimami greitai, o kiekviena sekundė – svarbi. Bet realybėje susiduriame su labai aiškiais ir sisteminiais trikdžiais“, – pažymėjo J. Šabanienė.
Vienas svarbiausių žingsnių, pasak slaugytojos, buvo pereita prie vienkartinių chirurginių rinkinių, kurie komplektuojami pagal specifines intervencijas – kelio artroskopijas, ginekologines ar urologines procedūras. Visi reikalingi komponentai – nuo chalato iki adatų skaičiavimo kortelės – pateikiami vienoje pakuotėje, taip sumažinant pasiruošimo laiką, klaidų riziką bei užtikrinant sterilumą.
„Pirmiausia – pradėjome naudoti adaptuotus, sterilius, vienkartinius chirurginius rinkinius. Jie suformuoti pagal konkrečių procedūrų poreikius, o tai reiškia, kad kiekvieną kartą personalas gauna tą patį, standartizuotą, patikrintą rinkinį – greičiau, saugiau, aiškiau“, – pabrėžė J. Šabanienė.
Dar vienas svarbus pokytis – automatizuota tiekimo valdymo sistema, paremta RFID technologija. Kiekvienas rinkinys yra ženklinamas, o visa informacija apie jo buvimo vietą, likutį ir sunaudojimą pasiekiama realiuoju laiku. Sistema ne tik padeda planuoti užsakymus, bet ir eliminuoja rankinį procesų valdymą, mažina stresą bei didina darbo našumą.
„Tai nebe fragmentuota, o vientisa sistema, kuri ne tik mažina klaidų riziką, bet ir taupo laiką bei leidžia daugiau dėmesio skirti tam, kas svarbiausia – pacientui“, – sakė J. Šabanienė.
Anot jos, naujasis tiekimo modelis visiškai eliminavo slaugytojų įsitraukimą į logistikos procesus. Rinkiniai tiesiogiai pristatomi į operacinės sandėlį, jų nereikia ieškoti ar pildyti. Visa tai leidžia slaugytojams susitelkti į pacientų priežiūrą ir operacinės pasirengimą.
Pokyčių nauda – akivaizdi greitesnis pasiruošimas operacijai; mažesnė infekcijų rizika, mažesnė dokumentacijos našta, didesnis darbuotojų pasitenkinimas, efektyvesnis išteklių panaudojimas.
„Turint omenyje, kad dauguma ligoninių šiandien susiduria su personalo trūkumu, tokie sprendimai tampa būtini“, – pabrėžė J. Šabanienė.
Centralizuotas atsargų valdymas ir automatinis užsakymų formavimas sumažino žmogiškųjų klaidų riziką, pagerino infekcijų kontrolę bei užtikrino aiškią atsakomybę kiekviename etape.
Ši iniciatyva rodo, kad slaugytojai gali ir turi būti inovacijų nešėjai sveikatos sistemoje, prisidedantys ne tik prie pacientų gerovės, bet ir prie visos organizacijos efektyvumo bei atsparumo.
KUL Komunikacijos tarnyba
