Vasara – metas, kai inkstų akmenligė pasireiškia dažniau. Net jei karščiai nealinantys, organizmas netenka daugiau skysčių, o šlapimas tampa labiau koncentruotas – tai viena pagrindinių akmenų formavimosi priežasčių. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas urologas Titas Telksnys įspėja: akmenligė – ne tik staigus skausmas, bet ir lėtinė, linkusi kartotis liga, kuriai būtina ilgalaikė priežiūra.
„Dažnas nepastebi, kad net ir esant vidutinei temperatūrai, organizmas netenka daugiau skysčių nei įprastai. Kai jų trūksta, padidėja rizika susidurti su nemaloniu ir dažnai netikėtai pasireiškiančia inkstų akmenlige. Pakanka aktyvesnės veiklos ir truputį mažesnio vandens suvartojimo nei įprastai – ir tai gali būti pakankama sąlyga, kad pradėtų formuotis ar judėti inkstų akmuo. Liga dažnai vystosi tyliai, be įspėjimų, o išryškėja tada, kai pasidaro per vėlu ignoruoti skausmą“, – sakė gydytojas.
Specialistas paaiškino, kad inkstų akmenligė – viena iš labiausiai paplitusių urogenitalinės sistemos ligų, kuria dažniau serga asmenys nuo 20 iki 40 metų, tiek vyrai, tiek moterys, tačiau akmenų pasitaiko ir gerokai jaunesniems, ar vyresniems pacientams.
Ši diagnozė gali tapti nuolatiniu iššūkiu sveikatai. Statistika rodo, kad net pusė sirgusiųjų anksčiau ar vėliau patiria ligos pasikartojimą, o vienam iš keturių tai nutinka vos per penkerius metus.
Pasak T. Telksnio, ligos pradžia dažnai nepastebima. Maži inkstų akmenys gali susiformuoti ir augti ne vienerius metus, nesukeldami jokių pojūčių. Kai jų dydis dar nesiekia 5 mm, akmenys dažnai pasišalina savaime.
„Akmeniui pradėjus judėti šlapimtakiu ir įstrigus, atsiranda stiprus, dažnai nepakeliamas skausmas – tai vadinamoji inkstų kolika, dėl kurios dauguma pacientų pirmą kartą ir kreipiasi pagalbos. Skausmas dažniausiai jaučiamas šone, juosmens srityje, gali plisti į kirkšnį, kartais į lytinius organus. Jis kyla staiga, trunka ilgai, dažnai nesumažėja net pavartojus nuskausminamųjų. Tai aiškus signalas, kad reikia nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą“, – sakė T. Telksnys.
KUL pacientams suteikiama visa apimanti pagalba – nuo skubios pagalbos iki išsamios diagnostikos ir ilgalaikės priežiūros. Gydytojo urologo teigimu, gydymo sėkmė prasideda nuo tikslios diagnozės, todėl ligoninėje taikomi šiuolaikiniai tyrimo metodai: ultragarsiniai, rentgenologiniai, kompiuterinės tomografijos tyrimai, taip pat atliekamos detalios kraujo ir šlapimo analizės. Nustatoma ne tik akmens buvimo vieta ar dydis, bet ir įvertinama, ar nėra šlapimo nutekėjimo sutrikimo, infekcijos, inksto pažeidimo požymių.
Pasak T. Telksnio, ne kiekvienas atvejis reikalauja operacijos. Mažesni akmenys dažnai pasišalina taikant konservatyvų gydymą – vaistai skausmui mažinti, raumenų atpalaidavimas, gausus skysčių vartojimas ir šilumos procedūros. Jei akmuo didesnis, įstrigęs ar kelia komplikacijų pavojų, būtina imtis aktyvesnio gydymo.
KUL gydytojai taiko modernius endoskopinius gydymo metodus: ureteroskopijas, lazerines litotripsijas, lanksčias ureteroskopijas. Šios procedūros leidžia akmenį pašalintis per natūralius šlapimo takus.
Esant poreikiui, atliekamos ir sudėtingesnės perkutaninės nefroskopijos ir litotripsijos ar laparoskopinės procedūros. Gydymas planuojamas individualiai, priklausomai nuo klinikinės situacijos, ir visada aptariamas su pacientu.
„Pacientai dažnai klaidingai galvoja, kad akmuo bus pašalintas vienu vizitu ir problema bus išspręsta visam laikui. Akmenligė – tai ne vienkartinis epizodas. Ji neretai reikalauja kelių etapų ir nuolatinės priežiūros. Todėl mes ne tik šaliname akmenį, bet ir mokome pacientą, kaip apsaugoti save nuo pakartotinio ligos epizodo“, – kalbėjo gydytojas.
Pasak jo, prevencija – viena svarbiausių gydymo dalių. T. Telksnys pabrėžia, kad norint išvengti akmenų susidarymo būtina vartoti pakankamai skysčių kasdien, nepriklausomai nuo to, ar lauke 18, ar 30 laipsnių. Taip pat būtina laiku gydyti šlapimo takų infekcijas, laikytis sveikos mitybos principų, palaikyti fizinį aktyvumą ir kontroliuoti lėtines ligas, kurios gali turėti įtakos akmenų formavimuisi.
KUL Komunikacijos tarnyba
