Akių ligų gydytojų konferencijoje – ypatingas dėmesys tinklainės ligoms

2024 10 29
Akių ligų gydytojų konferencijoje – ypatingas dėmesys tinklainės ligoms

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojos oftalmologės Jurgita Kazlauskaitė, Snaigūnė Jasinskienė, Milda Trumpickienė, Rita Jakubauskaitė, Agnė Betingienė dalyvavo Lietuvos akių gydytojų draugijos metinėje konferencijoje. Ypatingas dėmesys šiais metais skirtas tinklainės ligoms, nes vis daugiau ir dažniau amžėjančios visuomenės narių serga amžine geltonosios dėmės degeneracija bei kraujagyslinėmis ligom, susijusioms su padidintu kraujospūdžiu, krešumo sutrikimais, cukriniu diabetu.

„Pirmoji diena buvo skirta tinklainės ligų diagnostikos ir gydymo praktiniams aspektams. Ji vyko ir buvo puikiai organizuota LSMUK Akių ligų klinikoje – stebėjome tiesioginę transliaciją iš operacinės ir džiaugėmės Lietuvos vitreoretinalinių chirurgų profesionalumu atliekant sudėtingas akių operacijas ir didele pažanga diagnostikoje, technologijose bei gydyme, kuri pasiekta per pastaruosius metus“-, - pasakojo KUL medikės.

Antroji diena buvo skirta vaikų oftalmologijai ir retoms ligoms, akių chirurgijai, onkologijai, oftalmologijos aktualijoms, bei klinikinių atvejų aptarimui.

Pasak specialisčių, viena aktualių temų šios dienos oftalmologijoje išlieka trumparegystė – jos progresavimo kontrolė naudojant atropino akių lašus ir specialius akinius.

„Džiugu, kad vis rečiau sutinkame pacientus, kuriems parenkami silpnesni negu reikia akiniai, kad gydymo rezultatus paspartina, kai vaikai iki 2 metų nenaudoja išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių, kai laikomasi sveikų įpročių – ne mažiau nei 2 valandas praleisti lauke,  laiku eiti miegoti, sveikai maitintis“, - sako J. Kazlauskaitė.

Pasak jo, atliekant vieną dažniausių oftalmologijoje – kataraktos – operaciją, matymo kokybei pasiekti labai svarbus dirbtinio lęšio pasirinkimas, ypač, kai reikalingas geras matymas tiek skaitant ir rašant, tiek dirbant su kompiuteriu, atliekant namų ruošos darbus, tiek vairuojant. Pristatyti naujos kartos dirbtiniai lęšiai, kurie pasižymi minėtomis savybėmis ir ženkliai pagerina pooperacinius rezultatus bei pacientų pasitenkinimą.

Praktinių pranešimų sesija kasmet sulaukia didelio dėmesio, nes dalinamės patirtimis, kurios nėra dažnos, tačiau labai svarbios.

KUL gydytoja J. Kazlauskaitė pristatė 10 –ties metų stebėjimo ir gydymo apžvalgą apie amžinės geltonosios dėmės degeneracijos tyrimo ir gydymo ypatumus, kai konstatuojami pakitimai labai panašūs į tuos, kai gydymas reikalingas, o pacientai paliekami sekimui.

„Šiose situacijose neretai susiduriame su problema, kai pacientai atvyksta konsultacijai nusiteikę gauti gydymą, o po išsamių tyrimų paaiškėja, kad liga kitos kilmės ir injekcijos nėra reikalingos. Labai prašome kolegų bendradarbiavimo ir pacientus siųsti konsultacijai dėl gydymo galimybių, o ne tiesiogiai gydymui. Taip pat ypač svarbus vaidmuo tenka šeimos gydytojui, kai pacientui būtina sureguliuoti sisteminį kraujo spaudimą, lipidų, gliukozės kiekį kraujuje, kitus rodiklius, kurie turi tiesioginę įtaką ligos vystymuisi ir progresavimui.

Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkė prof. Jūratė Balčiūnienė apžvelgė šiais metais LR SAM priimtus įsakymus, reglamentuojančius oftalmologinę pagalbą. Pasak J. Kazlauskaitės., KUL ypač svarbus 2024 metų rugsėjo 13 dienos įsakymas Nr. V-895, kuris suteikia galimybę ligoninėje gydomiems pacientams, sergantiems tinklainės ligomis, pradėti ir tęsti gydymą centralizuotai perkamais vaistais.

„Labai laukiame LR SAM sprendimų dėl naujausių vaistų, kurie padėtų greičiau pasiekti ligos stabilizavimą, prailgintų intervalus tarp gydymo, sumažintų ligoninėms ir visai sveikatos apsaugos sistemai tenkančią naštą ir tuo pačiu padidintų galimybę gauti savalaikę pagalbą pacientams“, - priduria KUL gydytoja oftalmologė.

 

KUL Komunikacijos tarnyba

Prenumeruoti naujienlaiškį
Susisiekite